Pirmasis skaitinys (Apd 18, 9–18)

    Pauliui esant Korinte, vieną naktį Viešpats regėjime jam prabilo: „Nebijok! Kalbėk ir netylėk! Aš esu su tavimi, ir niekam nepavyks tau pakenkti, nes šiame mieste daugel žmonių – manieji“. Taigi jis ten pasiliko metus ir šešis mėnesius, skelbdamas jiems Dievo žodį.
    Galijonui būnant Achajos prokonsulu, žydai visi kaip vienas sukilo prieš Paulių, nusitempė jį į teismą ir ėmė skųsti: „Šitas žmogus įkalbinėja žmones garbinti Dievą Įstatymui priešingu būdu“.
    Pauliui besirengiant prabilti, Galijonas tarė žydams: „Jei klausimas liestų nusikaltimą ar piktą darbą, aš, žydų vyrai, pagrįstai jūsų paklausyčiau. Bet kai liečia mokymą, vardus bei jūsų Įstatymą, spręskite patys; aš nesutinku šiuose reikaluose būti teisėju“. Ir pavarė juos iš teismavietės.
    Tada visi graikai užpuolė sinagogos vyresnįjį Sostenį ir teismo akyse jį sumušė. Galijonas į tai nekreipė dėmesio.
    Paulius pabuvojo Korinte ilgesnį laiką. Paskui atsisveikino brolius ir kartu su Priskile bei Akvilu iškeliavo į Siriją. Kenchrėjoje jis nusiskuto galvą, nes padarė įžadą.

Atliepiamoji psalmė (Ps 46, 2–7)

P. – Dievas – visos žemės Valdovas!
A r b a: Aleliuja.

Plokite delnais, visos tautos,
džiaugsmo šauksmais šlovinkit Dievą!
Vai, šiurpulinga Dievo didybė –
tai visos žemės aukščiausias Valdovas. – P.

Pagonis privertė mūsų klausyti,
paklojo tautas mums po kojų.
Jis mums paskyrė šią tėvų žemę:
didžiuojasi ja Izraelis – tauta jo mylimoji. – P.

Kai žengė Dievas aukštyn – linksmybės aidėjo,
gaudė trimitai, Viešpačiui žengiant.
Vai, skambinkit Dievui, giedokit!
Skambinkit... skambinkit... mūsų Valdovui! – P.

P. Aleliuja. – Mesijas turėjo kentėti bei prisikelti iš numirusių
                       ir taip įžengti į savo garbę. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 16, 20–23)

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
    „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs verksite ir vaitosite, o pasaulis džiūgaus. Jūs liūdėsite, bet jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu.
    Gimdydama moteris būna prislėgta, nes atėjo jos valanda, bet, kūdikiui gimus, ji kančią užmiršta iš džiaugsmo, kad gimė pasauliui žmogus.
    Taip ir jūs dabar nusiminę, bet aš jus vėl pamatysiu; tada jūsų širdis džiūgaus, ir jūsų džiaugsmo niekas nebeatims. Tą dieną jūs mane nieko neklausinėsite“.