Pirmasis skaitinys (Apd 15, 22–31)

    Apaštalai ir vyresnieji kartu su visa bažnyčia nutarė pasiųsti į Antiochiją iš savo tarpo išrinktus vyrus kartu su Pauliumi ir Barnabu. Tai buvo Judas, vadinamas Barsabu, ir Silas, kurie buvo vadovaujantys brolių tarpe. Jiems įteikė tokį raštą:
    „Apaštalai ir vyresnieji broliai siunčia sveikinimą Antiochijoje ir Sirijoje bei Kilikijoje gyvenantiems broliams, kilusiems iš pagonių. Sužinoję, jog kai kurie iš mūsų nuvykę asmenys, mūsų neįgalioti, savo kalbomis pasėjo jūsų sielose nerimą bei sąmyšį, mes, bendrai susirinkę, nusprendėme pasiųsti pas jus išrinktus vyrus kartu su mūsų mylimaisiais Barnabu ir Pauliumi, kurie už mūsų Viešpatį Jėzų Kristų yra guldę savo galvas. Taigi siunčiame su jais Judą ir Silą, kurie jums tą patį praneš gyvu žodžiu.
    Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina: susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo. Jūs gerai elgsitės, saugodamiesi šitų dalykų. Likite sveiki!“
    Atvykę į Antiochiją, pasiuntiniai sukvietė visą bendruomenę ir įteikė laišką. Antiochiečiai, perskaitę jį, apsidžiaugė paguodos žodžiais.

Atliepiamoji psalmė (Ps 56, 8–12)

P. – Tautose tau šlovę, Viešpatie, skelbsiu.
A r b a: Aleliuja.

  Mano širdis atsigavo, o Dieve,
  mano širdis atsigavo,
  noriu tau giedoti ir skambint.
  Tad pabusk, mano siela!
  Pabuskite, arfa ir kankliai, –
  aš žadinsiu miegančią aušrą... – P.

  Tautose tau šlovę, Viešpatie skelbsiu,
  tau skambinsiu giesmes tarpe pagonių,
  nes didis, kaip dangus tavo gerumas,
  ištikimybė debesis siekia.
  Aukštai danguje pasirodyk su savo didybe,
  spindėdamas apsireikšk visai žemei. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 15, 15b)

P. Aleliuja. – Jus aš draugais vadinu, – sako Viešpats, –
nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 15, 12–17)

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
    „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus kad myliu. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti.
    Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau. Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs.
    Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, – kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų, Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!“