Pirmasis skaitinys (Jer 20, 10–13)

    Girdėjau daugelį šnibždant – vien siaubas aplinkui: „Įduokite jį! Mes norim jį apskųsti!“ Artimiausi mano pažįstami laukia, bene aš pargriūsiu: „Galbūt jis apgaunamas duosis: tada mes prie jo prieitume ir jam atkeršytume“.
    Tačiau su manim yra Viešpats lyg tvirtas kariūnas. Todėl mano persekiotojai klumpa ir nepakyla. Jie žlugs negarbingai, nieko nepešę, užsitraukę vien amžiną, neužmirštamą gėdą. Aš tavo jiems kerštą regėsiu, nes tau patikėjau savąją bylą.
    Giedokite Viešpačiui, šlovinkite Viešpatį! Jis gelbsti varguolio gyvybę iš nedorėlių rankų“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 17, 2–7)

P. –  Ėmiau sielvarte Viešpatį kviesti, ir mane jis išgirdo.

Mylėsiu tave, Viešpatie, mano stiprybe!
Viešpatie, priebėga mano, tvirtove, vaduotojau mano! – P.

Dieve, prieglobsti mano, tavimi aš viliuosi.
Tu mano skydas, išganymo ramstis, mano globėjas.
Šlovingojo Viešpaties šauksiuos
ir išvaduotas būsiu iš priešų. – P.

Iš visų pusių mane daužė bangos grėsmingos,
pražūtingieji srautai baugino;
apraizgytas buvau pragaro pinklių,
gausybės pragaištingųjų spąstų. – P.

Ėmiausi sielvarte Viešpatį kviesti,
šauktis Dievą pagalbos, –
jis savo šventovėj mano balsą išgirdo,
mano šauksmas jo ausį pasiekė. – P.

        Viešpatie, tavo žodžiai yra dvasia ir gyvenimas; tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.

Evangelija (Jn 10, 31–42)

    Žydai stvėrėsi akmenų, norėdami Jėzų užmušti. O Jėzus paklausė juos: „Tėvo valia esu jums padaręs daug gerų darbų. Už kurį gi darbą jūs užmušite mane?“
    Žydai jam atsakė: „Ne už gerą darbą užmušime, bet už piktžodžiavimą, kad tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu“.
    Jėzus atsakė: „Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: 'Aš tariau: jūs esat dievai!'? Taigi Įstatymas vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis, ir Raštas negali būti panaikintas. Kaip tad jūs galite sakyti tam, kurį Tėvas pašventino ir siuntė pasaulin: 'Tu piktžodžiauji', kai jis pareiškė: 'Aš – Dievo sūnus!'? Jei aš nedarau savo Tėvo darbų, – netikėkite manimi! O jeigu darau ir manimi netikite, – tikėkite darbais, kad pažintumėte ir suprastumėte, jog Tėvas manyje ir aš jame“.
    Jie dar kartą mėgino jį suimti, bet jis išsprūdo jiems iš rankų. Jėzus vėl pasitraukė anapus Jordano, kur pradžioje Jonas buvo krikštijęs, ir apsistojo tenai.
    Daugelis ėjo pas jį ir kalbėjo: „Jonas, tiesa, nepadarė nė vieno stebuklo, bet ką jis pasakė apie šitą žmogų, buvo teisybė“. Ir daugelis įtikėjo jį tame krašte.