Pirmasis skaitinys (Pr 17, 3–9)

    Abraomas parpuolė veidu ant žemės.
    O Dievas jam tarė: „Tokia mano sandora su tavimi: tu būsi protėvis daugybei tautų. Todėl tu daugiau nebesivadinsi Abramas; tavo vardas bus Abraomas (daugybės tėvas). Tave aš paskyriau protėviu daugybei tautų. Tave padarysiu labai vaisingą – iš tavęs prasidės tautos, iš tavęs kils karaliai.
    Aš sudarau savo sandorą tarp savęs ir tavęs bei tavo palikuonių per visas jų kartas, ir būtent amžiną sandorą: tau ir tavo palikuonims aš būsiu Dievas. Tau ir tavo palikuonims visą Kanaaną – kraštą, kuriame gyveni kaip ateivis, aš atiduodu amžinon nuosavybėn; ir aš jiems būsiu Dievas“.
    Toliau Abraomui Dievas kalbėjo: „O tu laikykis manosios sandoros, – laikykis pats, tesilaiko ir tavo palikuoniai per visas kartas!“

Atliepiamoji psalmė (Ps 104, 4–9)

P. – Amžiais atsimena Viešpats sandorą savo.

Žvelkit į Viešpatį, į jo galybę,
jo veidą išvysti vis trokškit.
Vis atsiminkit jo nuostabius darbus,
jo stebuklus, jo lūpų tartą sprendimą. – P.

Jūs, jo tarnai, Abraomo ainija,
jūs, jo rinktiniai, Jokūbo vaikaičiai!
Dievas mums yra patsai Viešpats,
visą pasaulį valdo jo galingas žodis. – P.

Amžiais jis atmena sandorą savo,
pažadą, duotą kartoms tūkstantinėms:
sutartį, su Abraomu sudarytą,
priesaiką, duotą kilniam Izaokui. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Ps 94, 8ab)

    O, kad išgirstumėt šiandien, ką Viešpats byloja: „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“.

Evangelija (Jn 8, 51–59)

    Jėzus žydams tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas laikysis mano žodžio, neragaus mirties per amžius“.
    Žydai jam atkirto: „Dabar mes žinome, kad tu velnio apsėstas. Juk numirė Abraomas ir pranašai, o tu tvirtini: 'Kas laikysis mano žodžio, tas neragaus mirties per amžius'. Argi tu didesnis už mūsų tėvą Abraomą, kuris mirė? Pranašai irgi mirė. Kuo tu dediesi?“
    Jėzus atsakė: „Jei aš save šlovinčiau, manoji šlovė būtų niekai. Bet yra mano Tėvas, kuris mane šlovina, kurį savo Dievu jūs vadinat. Tik jūs jo nepažįstate, o aš jį pažįstu. Jei sakyčiau jo nepažįstąs, būčiau lygus jums melagis. Bet aš jį pažįstu ir laikausi jo žodžio. Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo, kad matysiąs manąją Dieną; jis ją išvydo ir džiaugėsi“.
    Tada žydai jam sakė: „Dar neturi nė penkiasdešimt metų ir esi regėjęs Abraomą?“
    Jėzus tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau negu gimė Abraomas, Aš Esu!“
    Tuomet jie griebėsi akmenų, norėdami jį užmušti, bet Jėzus pasislėpė ir išėjo iš šventyklos.