Pirmasis skaitinys (Iz 65, 17–21)

    Štai ką sako Viešpats:
    „Štai aš sutversiu naują dangų ir naują žemę. Tada nebebus galvojama apie tai, kas buvo anksčiau, ir to niekada nebebus prisimenama.
    Užtat jūs džiaugsitės ir amžiais džiūgausite tuo, ką sutversiu. Jeruzalę paversiu į džiaugsmo miestą, ir jos gyventojus – į džiaugsmo tautą. Aš pats džiūgausiu dėlei Jeruzalės ir džiaugsiuos savąja tauta. Ten niekad daugiau nebebus girdėti verksmo ir dejonės.
    Tenai neatsiras tokio kūdikio, kuris tik nedaugel dienų tegyventų. Nebus ten senelio, kuris nesulauktų giliausios senatvės. Kas mirtų kaip šimtametis, bus tebelaikomas jaunu; kas šimto metų dar nesulauktų, bus laikomas prakeiktu. Jie statysis namus ir gyvens juose, sodins vynuogynus ir naudosis jų vaisiais“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 29, 2. 4–6. 11–13)

P. – Viešpatie, aš tave aukštinsiu: tu gi mane iš priešo rankų ištraukei.

Viešpatie, aš tave aukštinsiu:
Tu gi mane iš priešo rankų ištraukei,
Nedavei priešams piktai manim džiaugtis.
Gelbėjai mane nuo mirties karalijos,
Gyvą mane palikai, neleidai žengti bedugnėn. – P.

Skambinkit Viešpačiui visi, kas tik jį mylit,
Šlovinkit, atsiminę jojo šventumą!
Rūstus jis valandėlę teesti,
Bet per visą gyvenimą geras.
Iš vakaro verksmas, iš ryto vėl džiaugsmas. – P.

Dieve, klausyki, būk maloningas,
Viešpatie, būk padėjėjas!
Raudą pakeitei man dainomis, šokiais.
Viešpatie, mano Dieve, tave šlovinsiu amžiais. – P.
 

    Siekite gėrio, ne blogio, tada jūs gyvensite, ir Viešpats bus su jumis.

Evangelija (Jn 4, 43–54)

    Jėzus išvyko iš Samarijos į Galilėją. Jis pats buvo pareiškęs: „Pranašas negerbiamas savo tėviškėje“. Kai jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai priėmė jį su džiaugsmu, nes buvo matę jo darbus per šventes Jeruzalėje; mat, jie buvo nukeliavę į tas šventes.
    Jis vėl atėjo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu. O Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo. Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžęs į Galilėją, jis atkeliavo pas jį, ir maldavo eiti ir išgydyti jo sūnų, kuris buvo marinamas.
    Jėzus jam atsakė: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, jūs netikėsite“.
    O valdininkas prašė: „Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė“.
    Jėzus jam tarė: „Eik, tavo sūnus gyvas!“ Žmogus patikėjo Jėzaus žodžiais ir išėjo namo.
    Pareinantį jį pasitiko tarnai ir pranešė, kad vaikas gyvas. Jis pasiteiravo, kurią valandą sūnui pasidarė geriau. Jie atsakė: „Vakar apie septintą valandą atslūgo jam karštis“. Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: „Tavo sūnus gyvas“. Ir įtikėjo jis pats ir visi jo namai.
    Tai buvo antras stebuklas, kurį Jėzus padarė, sugrįžęs iš Judėjos į Galilėją.