Pirmasis skaitinys (Apd 7, 51–8, 1)

    Steponas kalbėjo liaudžiai, jos seniūnams ir Rašto aiškintojams:
    "Jūs kietasprandžiai, pagonių širdimis ir ausimis! Jūs, kaip ir jūsų protėviai, visuomet priešinatės Šventajai Dvasiai. Argi buvo pranašas, kurio nebūtų persekioję jūsų tėvai? Deja, jie žudydavo pranašaujančius Teisiojo atėjimą. Ir jūs dabar esate jo išdavėjai ir žudikai! Jūs, kurie gavote Įstatymą, tarpininkaujant angelams, bet jo nesilaikėte".
    Tai išgirdę, jie balsiai įniršo ir ėmė ant jo griežti dantimis.
    O Steponas, kupinas Šventosios Dvasios, žvelgė į dangų ir išvydo Dievo šlovę ir Jėzų, stovintį Dievo dešinėje. Jis tarė: "Štai regiu atsivėrusį dangų ir Žmogaus Sūnų, stovintį Dievo dešinėje".
    Tada, baisiai rėkdami, jie užsikimšo ausis ir visi kaip vienas puolė jį, išsitempė už miesto ir užmušė akmenimis. Liudytojai pasidėjo savo drabužius prie kojų vieno jauno vyro, vardu Sauliaus. Taip jie mušė akmenimis Steponą, o jis šaukė: "Viešpatie Jėzau, priimk mano sielą!" Pagaliau suklupęs jis galingu balsu sušuko: "Viešpatie, nepaskaityk jiems šios nuodėmės!" Ir, tai ištaręs užmigo.
    Saulius pritarė Stepono nužudymui.

Atliepiamoji psalmė (Ps 30, 3–4. 6–8. 17. 21)

P. – Į tavo rankas, Viešpatie, pavedu savo gyvybę.
A r b a: Aleliuja.

Būk man uola slėptis pavojuj,
gelbėtis – galinga tvirtovė.
Tikrai tu uola ir tvirtovė,
todėl savo garbei mane vesi, ganysi. – P.

Į tavo rankas pavedu savo gyvybę,
mane išvaduosi, Dieve ištikimasis.
Aš tik Viešpačiu kliaujuos.
Linksminsiuos, džiūgausiu: tu maloningas. – P.

Man, savo tarnui, malonųjį veidą parodyk,
gelbėk mane: esi gailestingas!
Tu savo slėpykloj juos saugai
nuo nedorėlių kėslų. – P.

P. Aleliuja. – Aš esu gyvenimo duona! – sako Viešpats.– Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 6, 30–35)

    Minia klausė Jėzų: "Tai kokį padarysi stebuklą, kad mes pamatytume ir tave įtikėtume? Ką nuveiksi? Antai mūsų tėvai tyruose valgė maną, kaip parašyta: "Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus".
    Tada Jėzus tarė: "Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tai ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos. Dievo duona nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę".
    Tada jie ėmė prašyti: "Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!"
    Jėzus atsakė: "Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš".