Pirmasis skaitinys (Sk 24, 2–7. 15–17)

    Pakėlęs akis, Bileamas pamatė, kaip stovyklavo Izraelis, giminėmis išsidėstęs. Tuomet ant jo nužengė Dievo Dvasia, ir, pradėjęs byloti, jis tarė:
    „Tai sako Beoro sūnus Bileamas, tai sako žmogus, kurio akys užmerktos. Tai sako tasai, kuris girdi Viešpaties bylą, kuris mato Visagalio regėjimą, kuris štai guli visai praregėjęs:
    O kokios gražios, Jokūbai, tavo palapinės; o kokios puikios, Izraeli, tavo buveinės! Jos tįso lyg paupio slėniai, lyg sodai prie upės, kaip ąžuolai, Viešpaties sodinti, kaip kedrai paversmy. Vanduo srovena iš jo semtuvų ir laisto jo pasėlius gausiai. Karalius jo pranašesnis už Agagą, ir jo karalystė stiprėja“.
    Pradėjęs kalbėti, jis dar bylojo:
    „Tai sako Beoro sūnus Bileamas, tai sako žmogus, kurio akys užmerktos, tai sako tasai, kuris girdi Viešpaties bylą, kuris žino Aukščiausiojo mintį, kuris mato Visagalio regėjimą, kuris štai guli visai praregėjęs.
    Aš jį matau, bet dar ne dabar; aš jį regiu, bet dar iš tolo. Žvaigždė patekės iš Jokūbo, ir skeptras kils iš Izraelio“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 24, 4–9)

P.  Viešpatie, išmokyk mane takais tavo eiti.

Parodyk man, Viešpatie, savąjį kelią,
išmokyk mane takais tavo eiti.
Vesk mane savo tiesa, tu mane lavink,–
juk tu esi mano Gelbėtojas ir Dievas. – P.

Viešpatie, atsimink, kad esi maloningas,
atmink nuo pradžios, kokią meilę man rodei.
Užmiršk mano jaunystės kaltes, nedorybes.
Atmink mane dėlei savo gerumo. – P.

Tiesus, malonus yra Viešpats,
to dėlei klystantiems kelią parodys.
Kukliųjų mintis kreips į tiesą,
savo keliu mokys eit nuolankiuosius. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Ps 84, 8)

P.  Aleliuja. – Parodyk mums, Viešpatie, savo gerumą,
                     suteik išganingą pagalbą. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 21, 23–27)

    Kai Jėzus atėjo į šventyklą ir pradėjo mokyti, prisiartino prie jo aukštųjų kunigų ir tautos seniūnų, kurie klausė: „Kokia galia tai darai? Kas tau davė šitą galią?“
    Jėzus atsakė: „Ir aš noriu paklausti jus vieno dalyko. Jei man atsakysite, ir aš pasakysiu, kieno įgaliotas tai darau. Iš kur buvo Jono krikštas? Iš dangaus ar iš žmonių?“
    Bet jie samprotavo: „Jei pasakysime – iš dangaus, jis mums prikiš: 'Tai kodėl juo netikėjote?' O jei pasakysime – iš žmonių, reikės bijoti minios, nes visi laiko Joną pranašu“.
    Todėl jie atsakė Jėzui: „Mes nežinome“.
    Tada ir jis atsakė: „Tai nė aš nesakysiu, kokia galia tai darau“.