II Velykų savaitė (ABC/KV)
Antradienis

Pirmasis skaitinys (Apd 4, 32 –37)

    Visas tikinčiųjų būrys turėjo vieną širdį ir vieną sielą. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, bet jiems visa buvo bendra. Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa.
    Taipogi jų tarpe nebuvo vargšų. Kurie turėjo žemės sklypus ar namus, juos parduodavo, gautus pinigus sudėdavo prie apaštalų kojų, ir kiekvienam buvo dalijama, kiek kam reikėjo.
    Juozapas, apaštalų pramintas Barnabu (tai reiškia: "Paguodos sūnus"), buvo levitas, kilęs iš Kipro. Jis turėjo žemės sklypą. Tą pardavęs, atnešė pinigus ir padėjo apaštalams po kojų.

Atliepiamoji psalmė (Ps 92, 1–2. 5)

P. – Viešpats – Valdovas, apsisiautęs didybe.
A r b a: Aleliuja.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 3, 15)

P. Aleliuja. – Žmogaus Sūnus turi būti iškeltas, kad kiekvienas, kuri jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą. – P. Aleliuja

Evangelija (Jn 3, 7–15)

    Jėzus pasakė Nikodemui: "Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jums reikia atgimti iš aukštybės. Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip esti ir su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios".
    Nikodemas atsiliepė: "Kaip tai gali būti?"
    Jėzus jam atsakė: "Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, tik jūs nepriimate mūsų liudijimo. Jei netikite mane kalbant apie žemės dalykus, tai kaipgi tikėsite, jei kalbėsiu jums apie dangiškuosius? Niekas nebuvo pakilęs į dangų, kaip tik Žmogaus Sūnus, kuris nužengė iš dangaus. Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą".