Pirmasis skaitinys (Iz 29, 17–24)

    Štai ką sako Viešpats Dievas:
    „Nedaug bepaliko jau laiko, kada Libanas pavirs į daržą, ir daržas pataps kaip miškas. Tą dieną kurtieji išgirs Rašto žodžius; juodoje tamsoje buvę aklieji pradės regėti. Romieji nepaliaujamai džiaugsis Viešpačiu, vargingieji džiūgaus dėl Izraelio šventojo Dievo. Juk smurtininkas pašalintas, sukčius sudorotas; išnaikinti visi, kurie siekdavo blogio – kurie versdavo kitus neteisingai kalbėti, kurie teisėjui prie vartų paspęsdavo pinkles ir be tikro pagrindo atmesdavo nekaltą“.
    Todėl Viešpats, kuris išgelbėjo Abraomą, sako Jokūbo namams: „Jokūbas dabar nebebus sugėdintas, jo veidui nebeteks išbalti. Kada jo vaikai pamatys, ką tarp jų nuveikė manosios rankos, tai šventą laikys mano vardą. Jie šventą laikys Jokūbo Šventąjį, bijosis Izraelio Dievo. Susipras, kurie klydo, pasimokys, kurie niurzgė“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 26, 1. 4. 13–14)

P.  Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano.

Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano: ko man bijotis?
Viešpats gina mano gyvybę: ko man  drebėti? – P.

Labiausiai iš Viešpaties trokštu, to vieno prašau, –
kad Viešpaties būste gyvenčiau visas
savo būvio dienas,
kad patirčiau Viešpaties palankumą,
kad jojo šventovę lankyčiau. – P.

Tikiuos pamatyti Viešpaties gėrį
toje šalyje, kur gyvybė.
Tu Viešpaties lauki ir vyriškai elkis,
turėk tvirtą širdį, Viešpačiu remkis! – P.

P.  Aleliuja. – Štai mūsų Viešpats ateina galingas,
                     ir jo tarnų akys išvysta šviesą. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 9, 27–31)

    Du neregiai sekė įkandin Jėzaus ir šaukė: „Pasigailėk mūsų, Dovydo Sūnau!“ Kai jis pasiekė namus, neregiai užėjo pas jį.
Jėzus paklausė: „Ar tikite, kad aš galiu jus pagydyti?“
    Šie atsakė: „Taip, Viešpatie!“
    Tada jis palietė jų akis ir tarė: „Tebūnie jums, kaip tikite“. Ir atsivėrė jiems akys.
    Jėzus prigrasė: „Žiūrėkite, kad niekas nesužinotų!“ Tačiau tie išėję išgarsino jį po visą tą kraštą.