I advento savaitė (KV)
Pirmadienis

Pirmasis skaitinys (Iz 2, 1–5)

    Žodis, kurį Amoso sūnus Izaijas regėjo apie Judą ir Jeruzalę.
    Paskutinėmis dienomis Viešpaties namų kalnas stovės ant tvirtos papėdės ir kyšos iškilęs aukštai virš kalvų. Prie jo paplūs visos tautos. Į ten atkeliaus daugybė tautų ir sakys:
    „Ateikite! Mes žengiame į Viešpaties kalną, į Jokūbo Dievo namus! Jisai teparodo mums savo kelius, kad eitume jojo takais. Iš Siono ateis paliepimas, iš Jeruzalės – Viešpaties žodis“.
    Jis spręs ginčus tarp tautų, sudrausmins daugybę genčių. Ir perkals jos savo kalavijus į arklus ir ietis – į pjautuvus. Tauta prieš tautą nebekels kalavijo, ir niekas daugiau nesipratins kariauti.
    Ateikite, Jokūbo namai, ir vaikščiokime Viešpaties šviesoje!

-------------------

ARBA, ypač A metais:

Pirmasis skaitinys (Iz 4, 2–6)

   Tą dieną Viešpaties atžala taps pažiba ir garbė, šalies vaisius– pasididžiavimu ir šlove visiems išgelbėtiesiems izraelitams. Tuomet išlikusis Sione, kas bus išsilaikęs Jeruzalėje, bus vadinamas šventas – kiekvienas, kuris Jeruzalėje bus įrašytas į gyvenimo knygą.
    Kai Viešpaties teisumo ir skaidrumo dvasia numazgos Siono dukterų nešvarą ir nuplaus Jeruzalės kruviną kaltę jos viduje, tada virš visos vietovės, virš viso Siono kalno, Viešpats dienos metu padarys debesį, o nakties – dūmus ir spindinčią ugnį. Viešpaties šlovė visiems bus priedanga ir skraistė. Ji bus lyg ūksmė nuo karščio, lyg prieglauda ir pastogė nuo vėtros ir lietaus.

--------------------

Atliepiamoji psalmė (Ps 121, 1–9)

P.  Į Viešpaties būstą džiaugsmingai keliaujam.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Ps 79, 4)

P.  Aleliuja. – Viešpatie Dieve, ateik mūsų vaduoti;
                      atgręžk savo veidą, ir mes išgelbėti būsim! – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 8, 5–11)

    Jėzui sugrįžus į Kafarnaumą, kreipėsi į jį šimtininkas, maldaudamas:  „Viešpatie, mano tarnas guli namie paralyžuotas ir baisia kankinasi“.
    Jėzus jam tarė: „Einu, pagydysiu jį“.
    Šimtininkas atsakė: „Viešpatie, nesu vertas, kad tu užeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano tarnas pasveiks. Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi aš sakau vienam: 'Eik!', ir jis eina; sakau kitam: 'Ateik čionai!', ir jis ateina; sakau tarnui: 'Daryk tai!', ir jis daro“.
    Tai girdėdamas Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems iš paskos: „Iš tiesų sakau jums: niekur Izraelyje neradau tokio tikėjimo!Todėl aš jums sakau: daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės dangaus karalystėje prie vaišių stalo su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu“.