Pirmasis skaitinys (Apr 20, 1–4. 11–21, 2)

    Aš, Jonas, išvydau angelą, nužengiantį iš dangaus, laikantį rankoje bedugnės raktą ir didžiulę grandinę. Jis nutvėrė slibiną – senąją gyvatę, kuri yra Velnias ir Šėtonas, – surišo jį tūkstančiui metų ir įmetė į bedugnę, užrakino ją ir iš viršaus užantspaudavo, kad nebegalėtų suvedžioti tautų, kol pasibaigs tūkstantis metų. Paskui jis turės būti atrištas trumpam laikui.
    Aš pamačiau sostus, ir jie sėdosi į juos, ir jiems buvo pavesta teisti. Taip pat aš regėjau sielas tų, kuriems buvo nukirstos galvos dėl Jėzaus liudijimo ir dėl Dievo žodžio, kurie negarbino žvėries, nei jo atvaizdo ir neėmė jo ženklo sau ant kaktos ir rankos. Jie atgijo ir viešpatavo su Kristumi tūkstantį metų.
    Paskui aš pamačiau didelį baltą sostą ir jame Sėdintįjį, nuo kurio veido pabėgo žemė ir dangus, ir nebeliko jiems vietos. Ir pamačiau numirusius, didelius ir mažus, stovinčius priešais sostą. Ir buvo atskleistos knygos, buvo atversta dar viena, būtent gyvenimo knyga. Mirusieji buvo teisiami iš užrašų knygos, pagal jų darbus. Jūra atidavė savo numirėlius, o mirtis ir mirusiųjų pasaulis atidavė savuosius. Ir kiekvienas buvo teisiamas, žiūrint jo darbų. Pati mirtis ir mirusiųjų pasaulis buvo įmesti į ugnies ežerą. Tai yra antroji mirtis – ugnies ežeras. Kas tik nebuvo rastas įrašytas gyvenimo knygoje, tas buvo įmestas į ugnies ežerą.
    Aš regėjau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė išnyko ir jūros taip pat nebeliko.
    Ir aš, Jonas, išvydau šventąjį miestą – naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo, kuri buvo išsipuošusi kaip nuotaka savo sužadėtiniui.

Atliepiamoji psalmė (Ps 83, 3–6. 8)

P.  Štai Dievo padangtė tarp žmonių.

Siela man ilgisi, alpsta
Viešpaties kiemo atšlainių.
Mano širdis ir mano kūnas
džiūgaudami sveikintų gyvąjį Dievą. – P.

Net žvirblis pastoginę susiranda,
blezdinga susikrauna lizdą vaikeliams.
Ilgiuosi aukuro tavo, o dangaus kariuomenių Viešpatie,
o mano Dieve, mano Valdove! – P.

Laimingi, kurie namuose tavo gyvena,
nuolatos teikia tau, Viešpatie, šlovę.
Laimingas žmogus, kurį remia tavo pagalba,
jie nuo tvirtovės žygiuoja tvirtovėn. – P.

P.  Aleliuja. – Atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 21, 29–33)

    Jėzus savo mokiniams pasakė palyginimą:
    „Stebėkite figmedį bei kitus medžius. Kai jie ima sprogti, jūs žinote arti esant vasarą. Taip pat pamatę visa tai dedantis, žinokite, kad Dievo karalystė arti. Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, kol visa tai įvyks.
    Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis“.