Pirmasis skaitinys (Apr 18, 1–2. 21–23; 19, 1–3. 9a)

    Aš, Jonas, išvydau angelą, nužengiantį iš dangaus ir turintį didžią galybę. Žemė nušvito nuo jo skaistumo.
    O jis šaukė skambiu balsu: „Krito, krito didžioji Babelė! Ji pavirto demonų buveine, visų netyrųjų dvasių pastoge, visokių nešvarių ir nekenčiamų paukščių landyne“.
    Tuomet vienas galingas angelas iškėlė akmenį, tarsi didelį girnakmenį, ir sviedė į jūrą, sakydamas: „Tokiu smarkumu bus nublokštas didysis Babelės miestas, ir jo nebebus galima rasti. Niekas daugiau nebegirdės tavyje arfininkų, giesmininkų, vamzdininkų, trimitininkų balsų. Niekas neberas tavyje jokių meno kūrėjų, ir nebesigirdės tavyje malūno dūzgimo. Tavyje nebešvies žiburio spindulys, niekas nebegirdės jaunikio ir nuotakos balso. Tavo pirkliai buvo tapę žemės didžiūnais, nes tavo burtais buvo suvedžiotos visos tautos“.
    Paskui aš girdėjau danguje skardžius balsus tarsi didžiulės minios, kuri skelbė: „Aleliuja! Išganymas, šlovė ir galybė priklauso mūsų Dievui, nes tikri ir teisingi jo nuosprendžiai! Jis nuteisė didžiąją ištvirkėlę, kuri sugadino žemę savo ištvirkavimu; jis atkeršijo už savo tarnų kraują, pralietą jos rankomis“. Ir dar kartą jie skelbė: „Aleliuja! Jos dūmai rūks per amžių amžius!“
    Ir sako man angelas: „Rašyk: 'Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį'“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 99, 2–5)

P.  Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį.

Visos šalys, džiūgaukit Dievui,
jam tarnaukite linksmos,
jo akivaizdon ženkit džiaugsmingai! – P.

Jis tikras Dievas, žinokit!
Jis mus sukūrė, esam jo žmonės,
esam jo liaudis, jo kaimenės avys. – P.

Ženkite pro jo vartus į šventąjį kiemą,
šlovę jam teikdami, giedodami giesmes.
Garbinkit jį, jo šventąjį vardą. – P.

Viešpats juk geras
ir gailestingas per amžius,
ir per kartų kartas mums atsidavęs. – P.

P.  Aleliuja. – Atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 21, 20–28)

    Jėzus sakė savo mokiniams:
    „Kai matysite Jeruzalę supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos nuniokojimas. Tuomet, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas mieste – teišeina iš jo, kas apylinkėse – tenegrįžta. Tai bus bausmės dienos, kad išsipildytų Raštai.
Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! Šalį užklups didžiausios nelaimės. Šitą tautą ištiks Dievo rūstybė. Žmonės kris nuo kalavijo ašmenų ir bus išvaryti nelaisvėn į įvairius kraštus. Jeruzalę mindžios pagonys, kol baigsis pagoniškųjų tautų laikai.
    Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus audringos jūros šniokštimo. Žmonės eis iš proto, bijodami ir laukdami to, kas dar turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sukrėstos.
    Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe. Tiems reiškiniams prasidėjus, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“.