XXXIV eilinė savaitė
Antradienis


Pirmasis skaitinys (Apr 14, 14–20a)

    Aš, Jonas, regėjau: štai baltas debesis, o ant debesies sėdėjo panašus į Žmogaus Sūnų. Ant galvos jis turėjo aukso vainiką, o rankoje – aštrų pjautuvą.
    Iš šventyklos išėjo dar vienas angelas, kuris šaukė galingu balsu sėdinčiajam ant debesies: „Paleisk darban savo pjautuvą ir pjauk, nes išmušė pjūties valanda ir žemės derlius prinoko“. Tuomet sėdintysis ant debesies nusviedė savo pjautuvą žemėn, ir žemės derlius buvo nupjautas. Dar kitas angelas išėjo iš dangaus šventyklos, taip pat turintis aštrų pjautuvą.
    Ir dar vienas angelas išėjo nuo aukuro, turintis valdžios ugniai. Jis didžiu balsu sušuko turinčiajam aštrų pjautuvą: „Paleisk darban savo aštrųjį pjautuvą ir nurink žemės vynmedžio kekes, nes uogos jau prisirpo“. Tada angelas numetė savo pjautuvą žemėn ir nuskynė žemės vynmedį, ir supylė vynuoges į didįjį Dievo rūstybės spaustuvą. Spaustuvas buvo minamas už miesto, ir išsiveržė iš spaustuvo kraujas.

Atliepiamoji psalmė (Ps 95, 10–13)

P.  Viešpats ateina tvarkyti pasaulio.

Posmelis prieš evangeliją (Apr 2, 10c)

P.  Aleliuja. – Būk ištikimas iki mirties, – sako Viešpats, –
                     ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką! – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 21, 5–11)

    Kai kuriems bekalbant apie šventyklą, kad ji išpuošta gražiais akmenimis bei dovanomis, Jėzus prabilo: „Ateis dienos, kai iš to miesto, ką matote, neliks akmens ant akmens“.
    Jie paklausė: „Mokytojau, kada šitai įvyks? Ir koks bus ženklas, kada tai prasidės?“
    Jėzus pasakė: „Žiūrėkite, kad nebūtumėte suklaidinti, nes daugelis ateis, prisidengę mano vardu, ir sakys: 'Tai aš!' ir: 'Atėjo metas!' Jūs neikite paskui juos! O kai išgirsite apie karus ir maištus, nenusigąskite. Visa tai turi pirmiau įvykti, bet dar negreit galas“.
    Ir dar sakė: „Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Šen ir ten bus didelių žemės drebėjimų, ligų ir badmečių. Bus baisenybių ir didelių ženklų iš dangaus“.