Pirmasis skaitinys (Apr 5, 1–10)

    Aš, Jonas, regėjau soste Sėdinčiojo dešinėje knygos ritinį, prirašytą iš vidaus ir iš lauko, užantspauduotą septyniais antspaudais.
    Ir pamačiau didingą angelą, skelbiantį skardžiu balsu: „Kas bus vertas atverti knygą ir nuplėšti nuo jos antspaudus?!“ Bet niekas nei danguje, nei žemėje, nei po žeme, negalėjo atverti knygos nei pažiūrėti į ją. Aš graudžiai pravirkau, kad neatsirado verto atverti knygą ir pasižiūrėti.
    Tuomet vienas vyresnysis man tarė: „Neverk! Štai nugalėjo liūtas iš Dovydo giminės, Dovydo atžala. Jis atvers knygą ir nuplėš septynis jos antspaudus.
    Aš išvydau sosto ir keturių būtybių bei vyresniųjų viduryje Avinėlį. Jis buvo tarytum užmuštas ir turėjo septynis ragus ir septynias akis, kurios yra Dievo dvasios, siųstos į visą žemę. Jis priėjo ir paėmė knygą, keturios būtybės ir dvidešimt keturi vyresnieji parpuolė prieš Avinėlį, kiekvienas laikydamas rankose arfą ir aukso indus, pilnus smilkalų, – o tai buvo šventųjų maldos. Jie giedojo naują giesmę, skelbdami: „Vertas esi paimti knygą ir atverti jos antspaudus, nes buvai užmuštas ir nupirkai Dievui savo krauju žmones iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių. Iš jų tu padarei mūsų Dievui karalystę bei kunigus, ir jie viešpataus žemėje“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 149, 1–6. 9)

P.  Iš jų padarei mūsų Dievui karalystę bei kunigus.

Viešpačiui naują giesmę giedokit,
garbinkit jį, susibūrę šventieji!
Savo Kūrėju, Izraeli, žavėkis,
džiūgaukit, Jeruzalės sūnūs, turėdami tokį valdovą. – P.

Šlovinkit Viešpatį, susibūrę ratelin,
muškite būgnais, kankliuokit!
Myli jisai savo tautą,
pergale puošia silpnuosius. – P.

Džiaugsmas, garbė jums, šventieji,
linksmybė jūsų buveinėj.
Valiuodami garbinkit Dievą.
Tai jums garbė bus, Dievo šventieji. – P.

P.  Aleliuja. – O, kad išgirstumėt šiandien, ką jums Viešpats byloja:
                     „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 19, 41–44)

    Prisiartinęs prie Jeruzalės ir išvydęs miestą, Jėzus verkė jo ir sakė: „O, kad tu šiandien suprastum, kas tau neša ramybę! Deja, tai paslėpta nuo tavo akių.
    Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave; jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus su tavim ir nepaliks tavyje akmens ant akmens, nes tu nepažinai savo aplankymo meto“.