Pirmasis skaitinys (Tit 2, 1–8. 11–14)

    Tu kalbėk, kas sutinka su sveiku mokslu: kad seniai būtų blaivūs, garbingi, santūrūs, sveiko tikėjimo, tikros meilės ir kantrybės. Taipogi, kad senos moterys elgtųsi, kaip reikalauja maldingumas, – neapkalbinėtų, negirtuokliautų, mokytų gero, skatintų jaunąsias mylėti savo vyrus ir vaikus, būti santūrias, skaisčias, rūpestingas šeimininkes, geras, klusnias savo vyrams, – kad dėl jų nebūtų šmeižiamas Dievo žodis.
    Taip pat jaunuolius ragink, kad būtų santūrūs. Pats visais atžvilgiais rodyk gerų darbų pavyzdį: mokymo grynumą, rimtumą, sveiką ir be priekaištų mokslą, kad priešininkas liktų sugėdintas, neturėdamas apie mus pasakyti nieko blogo.
    Išganingojo Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų, santūriai, teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje, laukdami palaimintosios vilties ir mūsų didžiojo Dievo bei Gelbėtojo Kristaus Jėzaus šlovės apsireiškimo. Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus nuo visokių nedorybių ir suburtų sau nuskaistintą tautą, uolią geriems darbams.

Atliepiamoji psalmė (Ps 36, 3–4. 18. 23. 27. 29)

P.  Viešpats išgelbi teisiuosius.

Viešpačiu kliaukis, gera daryki,
tai gyvensi pažadėtoje žemėj, turėsi ramybę.
Džiaukis, kad garbini Viešpatį.
Jis tau suteiks, ko širdis tavo trokšta. – P.

Viešpačiui rūpi teisiųjų likimas,
jie amžiais valdys gautąjį turtą.
Viešpats pastiprina einančio žingsnius,
jam maloni jo kelionė. – P.

Traukis nuo pikta, kas gera daryki,
tai gyvenęs gyvensi.
Teisuoliai valdys žadėtąją žemę,
tenai jie gyvens amžių amžiais. – P.

P.  Aleliuja. – Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės;
                     mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 17, 7–10)

    Jėzus kalbėjo:
    „Kas iš jūsų, turėdamas samdinį artoją ar piemenį, jam grįžus iš lauko, sako: 'Tuojau sėsk prie stalo'? Argi nesako: 'Prirenk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kolei aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi...'? Argi samdiniui dėkojama, kad jis atliko, kas jam liepta?
    Taipogi jūs, atlikę visa, kas jums buvo pavesta, sakykite: 'Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome padaryti'“.