Pirmasis skaitinys (Fil 2, 5–11)

    Broliai!
    Būkite tokio nusistatymo, kaip Jėzus Kristus.
    Jis, turėdamas Dievo prigimtį, godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų, kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: „Jėzus Kristus yra Viešpats!“

Atliepiamoji psalmė (Ps 21, 26b–32)

P.  Aš tave, Viešpatie, aukštinsiu didžiulėj bendrijoj.

Tau įvykdysiu įžadus tarp tavo gerbėjų.
Bus vaišės, pokylis vargšams,
ir Viešpatį garbins visi, kas jo ilgis:
jų širdys gyvuos amžių amžiais. – P.

Susipras, į Viešpatį gręšis visų tautų žmonės,
jo akivaizdoje jam lenksis žemai pagonių šeimynos.
Juk vienas Viešpats – Valdovas,
jis viešpatauja pagonims.
Jį vieną tegarbins žemės galiūnai. – P.

Tarnaus jam taip pat mano ainiai.
Kalbės apie Viešpatį būsimai kartai
ir skelbs užgimsiančiai tautai
teisinguosius Viešpaties darbus:
„Štai ką Viešpats padarė!“ – P.

P.  Aleliuja. – Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti:
                     aš jus atgaivinsiu,– sako Viešpats. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 14, 15–24)

    Vieno fariziejaus vyresniojo namuose vienas svečias Jėzui tarė: „Palaimintas, kam teks dalyvauti Dievo karalystės pokylyje!“
    Jėzus atsiliepė: „Vienas žmogus iškėlė didelę puotą ir pakvietė daug svečių. Atėjus metui puotauti, jis pasiuntė tarną pranešti pakviestiesiems: 'Ateikite, jau viskas surengta'. Tuomet jie visi kaip vienas pradėjo atsikalbinėti. Vienas jam tarė: 'Nusipirkau dirvą ir būtinai turiu eiti jos apžiūrėti. Prašau laikyti mane išteisintu'. Vėl kitas sakė: 'Pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti. Prašau laikyti mane išteisintu'. Trečias tarė: 'Vedžiau žmoną ir todėl negaliu atvykti'.
    Tarnas sugrįžęs viską apsakė šeimininkui. Šis supyko ir įsakė tarnui: 'Skubiai eik į miesto aikštes ir skersgatvius ir vesk čionai visus vargšus, paliegėlius, aklus ir luošus'. Tarnas ir vėl pranešė: 'Šeimininke, kaip buvai liepęs,– padaryta, bet dar yra vietos!' Tada šeimininkas tarė tarnui: 'Eik į kelius bei patvorius ir varu atvesk žmones, kad mano namai būtų pilni.
    Sakau jums,– nė vienas iš anų kviestųjų žmonių neragaus mano vaišių'“.