Pirmasis skaitinys (Ef 3, 2–12)

    Broliai!
    Jūs, be abejo, esate girdėję, kokia malonės tarnyba Dievo man suteikta jūsų labui: apreiškimu buvo man atskleista paslaptis, kaip aš ką tik esu trumpai aprašęs. Skaitydami galite įsitikinti, kad aš suvokiu Kristaus paslaptį, kuri ankstyvesnėms žmonių vaikų kartoms nebuvo paskelbta taip, kaip ji dabar Dvasios atskleista jo šventiesiems apaštalams ir pranašams: pagonys kartu su žydais yra paveldėtojai, priklauso bendram kūnui ir drauge laukia pažado Kristuje Jėzuje iš Evangelijos. Aš tapau Evangelijos tarnas Dievo malonės dovana, kuri man buvo duota jo galybės veikimu.
    Man, visų šventųjų mažiausiajam, atiteko malonė skelbti pagonims nesuvokiamus Kristaus turtus ir atskleisti visiems, kaip turi išsipildyti šita paslaptis, nuo amžių uždengta Dieve – visų dalykų Kūrėjyje,– kad dabar per Bažnyčią taptų žinoma kunigaikštystėms ir valdžioms danguje daugeriopa Dievo išmintis. Tai atitinka amžinąjį nutarimą, padarytą mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje. Jį tikėdami, mes drąsiai ir su pasitikėjimu einame prie Tėvo.

Atliepiamoji psalmė (Iz 12, 2–6)

P.  Džiūgaudami semsite vandenį iš versmių išganingų.

Štai mane gelbėja Dievas; juo pasikliausiu ir nedrebėsiu.
Viešpats – mano jėga ir stiprybė – jis mane išgelbėjo.
Džiaugdamies semsite vandenį
iš versmių išganingų. – P.

Dėkokite Viešpačiui!
Šaukitės jo vardo!
Skelbkit tautoms didingus jo darbus,
aukštinkite jo kilnųjį vardą! – P.

Šlovinkite Viešpatį: nuostabių darbų jis padarė;
tegul visa žemė tai žino.
Džiūgauki, krykštauki, Sione,–
didis tavyje Izraelio Šventasis. – P

P.  Aleliuja. – Budėkite ir būkite pasirengę, nes nežinote, kurią valandą
                     Žmogaus Sūnus ateis. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 12, 39–48)

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
    „Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus. Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“.
    Tuomet Petras paklausė: „Viešpatie, ar šį palyginimą pasakei tik mums, ar visiems?“
    Viešpats atsakė: „Koks užvaizdas tiek ištikimas ir sumanus, kad šeimininkas galėtų jį paskirti vadovauti šeimynai ir savo metu ją maitinti? Laimingas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį. Sakau jums tiesą: jis paskirs jį valdyti visos nuosavybės. Bet jeigu anas tarnas pasakys pats sau: 'Mano šeimininkas neskuba grįžti', ir ims mušti tarnus bei tarnaites, valgyti, gerti ir girtuokliauti, tai to tarno šeimininkas sugrįš vieną gražią dieną, kai jis nelaukia, ir tokią valandą, kurią jis nė manyti nemano. Šeimininkas jį žiauriai nubaus, ir jam teks neištikimųjų likimas.
    Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nieko neparuošia ir pagal jo valią nedaro, bus smarkiai nuplaktas. O kuris nežino šeimininko valios, kad ir baustinai pasielgęs, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota“.