Pirmasis skaitinys (Ef 2, 1–10)

    Broliai!
    Jūs buvote mirę savo nusikaltimais ir nuodėmėmis, kuriuose kadaise gyvenote, laikydamiesi šio pasaulio papročių, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, veikiančiai neklusnumo vaikuose. Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo kūno geismais, vykdydami kūno ir minčių troškimus, ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai, kaip ir kiti.
    Bet Dievas, apstus gailestingumo, savo didžia meile, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi, – jūs gi esate išgelbėti malone; – prikėlė ir pasodino drauge su Kristumi Jėzumi, kad ateinančiais amžiais beribį savo malonės lobį parodytų savo gerumu mums Kristuje Jėzuje.
    Jūs gi esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana; ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų.
Mes esame jo kūrinys, sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti.

Atliepiamoji psalmė (Ps 99, 2–5)

P.  Viešpats mus sukūrė, esam jo žmonės.

Visos šalys džiūgaukit Dievui,
jam tarnaukite linksmos,
jo akivaizdon ženkit džiaugsmingai! – P.

Jis tikras Dievas, žinokit!
Jis mus sukūrė, esam jo žmonės,
esam jo liaudis, jo kaimenės avys. – P.

Ženkite pro jo vartus į šventąjį kiemą,
šlovę jam teikdami, giedodami giesmes.
Garbinkit jį, jo šventąjį vardą. – P.

Viešpats juk geras ir gailestingas per amžius,
ir per kartų kartas mums atsidavęs. – P.

P.  Aleliuja. – Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 12, 13–21)

    Vienas žmogus iš minios Jėzui tarė: „Mokytojau, liepk mano broliui, kad pasidalytų su manimi palikimą“.
    Jis atsakė: „Žmogau, kas gi mane skyrė jūsų teisėju ar dalytoju?“ Ir dar pridūrė: „Žiūrėkite, saugokitės bet kokio godumo, nes jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė nepriklauso nuo turto“.
    Jis pasakė jiems palyginimą: „Vieno turtingo žmogaus laukai davė gausų derlių. Ir jis pradėjo sau vienas svarstyti: 'Ką man čia dabar padarius? Neturiu kur sukrauti derliaus'. Galop jis tarė: 'Štai ką padarysiu: nugriausiu savo klojimus, statysiuos didesnius ir į juos sugabensiu visus javus ir visas gėrybes.
    Tuomet aš tarsiu savo sielai: mano siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksmai pokyliauk?'
    O Dievas jam tarė: 'Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Kam gi atiteks ką susikrovei?'
    Taip ir bus tam, kas krauna turtus, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą“.