XXVII eilinė
savaitė
Trečiadienis
Pirmasis skaitinys (Gal 2, 12. 714)
Broliai!
Praslinkus keturiolikai metų, aš vėl nuvykau į Jeruzalę kartu
su Barnabu, taipogi pasiėmęs ir Titą. Aš nuvykau, apreiškimo paskatintas, ir
jiems išdėsčiau Evangeliją, kurią skelbiau pagonims, atskirai išsiaiškinęs su
įžymesniais asmenimis, kad kartais nebėgčiau ar nebūčiau praeityje bėgęs veltui.
Priešingai, jie įsitikino, jog man patikėta skelbti Evangeliją
pagonims, kaip Petrui žydams, nes tas pats, kuris paskyrė Petrą apipjaustytųjų
apaštalu, paskyrė mane pagonių apaštalu. Pripažindami man suteiktą malonę, Jokūbas,
Kefas ir Jonas, kurie laikomi šulais, padavė man ir Barnabui dešines draugystės
ženklan, kad mes eitume pas pagonis, o jie pas žydus; tik mes turėjome prisiminti
jų vargšus, o aš ir stengiausi tai daryti.
Kai Kefas atvyko į Antiochiją, aš jam pasipriešinau į akis,
nes jis buvo nusižengęs. Mat prieš atvykstant kai kuriems nuo Jokūbo, jis valgydavo
su pagonimis; bet kai tie atvyko, jis atsitraukė ir ėmė jų vengti, bijodamas
apipjaustytųjų. Kartu su juo veidmainiavo ir kiti žydai, netgi Barnabas pasidavė
jų veidmainystei.
Pamatęs, kad jie nukrypsta nuo Evangelijos tiesos, aš pasakiau
Kefui visų akivaizdoje: Jei tu, būdamas žydas, gyveni pagoniškai, o ne žydiškai,
tai kodėl verti pagonis laikytis žydų papročių?
Atliepiamoji psalmė (Ps 116, 12)
P. Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją.
Jo gailestingumas tikrai begalinis,
savo pažadams jis ištikimas per amžius. P.
P. Aleliuja. Jūs gavote įsūnystės Dvasią, kurioje šaukiame:
Aba, Tėve! P. Aleliuja.
Evangelija (Lk 11, 14)
Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi. Jam baigus maldą, vienas
mokinys paprašė: Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savuosius
mokinius.
Jėzus tarė jiems: Kai melsitės, sakykite: 'Tėve, teesie
šventas tavo vardas. Teateinie tavo karalystė. Kasdienės mūsų duonos duok mums
kasdien ir atleisk mums mūsų kaltes, nes ir mes atleidžiame visiems savo skolininkams,
ir nevesk mūsų į pagundą'.