XXVII eilinė savaitė
Trečiadienis


Pirmasis skaitinys (Gal 2, 1–2. 7–14)

    Broliai!
    Praslinkus keturiolikai metų, aš vėl nuvykau į Jeruzalę kartu su Barnabu, taipogi pasiėmęs ir Titą. Aš nuvykau, apreiškimo paskatintas, ir jiems išdėsčiau Evangeliją, kurią skelbiau pagonims, atskirai išsiaiškinęs su įžymesniais asmenimis, kad kartais nebėgčiau ar nebūčiau praeityje bėgęs veltui.
    Priešingai, jie įsitikino, jog man patikėta skelbti Evangeliją pagonims, kaip Petrui žydams, nes tas pats, kuris paskyrė Petrą apipjaustytųjų apaštalu, paskyrė mane pagonių apaštalu. Pripažindami man suteiktą malonę, Jokūbas, Kefas ir Jonas, kurie laikomi šulais, padavė man ir Barnabui dešines draugystės ženklan, kad mes eitume pas pagonis, o jie – pas žydus; tik mes turėjome prisiminti jų vargšus, – o aš ir stengiausi tai daryti.
    Kai Kefas atvyko į Antiochiją, aš jam pasipriešinau į akis, nes jis buvo nusižengęs. Mat prieš atvykstant kai kuriems nuo Jokūbo, jis valgydavo su pagonimis; bet kai tie atvyko, jis atsitraukė ir ėmė jų vengti, bijodamas apipjaustytųjų. Kartu su juo veidmainiavo ir kiti žydai, netgi Barnabas pasidavė jų veidmainystei.
    Pamatęs, kad jie nukrypsta nuo Evangelijos tiesos, aš pasakiau Kefui visų akivaizdoje: „Jei tu, būdamas žydas, gyveni pagoniškai, o ne žydiškai, tai kodėl verti pagonis laikytis žydų papročių?“
 
Atliepiamoji psalmė (Ps 116, 1–2)

P.  Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją.

Posmelis prieš evangeliją (Rom 8, 15)

P.  Aleliuja. – Jūs gavote įsūnystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ – P. Aleliuja.
 
Evangelija (Lk 11, 1–4)

    Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi. Jam baigus maldą, vienas mokinys paprašė: „Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savuosius mokinius“.
    Jėzus tarė jiems: „Kai melsitės, sakykite: 'Tėve, teesie šventas tavo vardas. Teateinie tavo karalystė. Kasdienės mūsų duonos duok mums kasdien ir atleisk mums mūsų kaltes, nes ir mes atleidžiame visiems savo skolininkams, ir nevesk mūsų į pagundą'“.