Pirmasis skaitinys (Gal 1, 6–12)

    Broliai!
    Aš stebiuosi, kad jūs nuo to, kuris pašaukė jus Kristaus malone, taip greitai persimetate prie kitos evangelijos,– nors iš tikro kitos nėra, o yra tik jus klaidinantys žmonės, kurie nori iškreipti Kristaus Evangeliją. Bet nors ir mes patys ar angelas iš dangaus imtų jums skelbti kitokią evangeliją, negu esame jums paskelbę, – tebūnie prakeiktas! Kaip anksčiau sakėme, taip dabar sakau dar kartą: jei kas skelbia kitokią evangeliją, negu esate priėmę, – tebūnie prakeiktas! Ar aš ieškau žmonių palankumo, ar Dievo? Gal stengiuosi įtikti žmonėms? Norėdamas patikti žmonėms, aš nebebūčiau Kristaus tarnas.
    Aš sakau jums, broliai, kad mano paskelbtoji Evangelija nėra iš žmonių. Aš neperėmiau jos iš žmogaus ir nebuvau jos išmokytas, bet gavau Jėzaus Kristaus apreiškimu.

Atliepiamoji psalmė (Ps 110, 1–2. 7–10c)

P.  Savo sandorą Viešpats atmena amžiais.

Visa širdimi Dievui dėkosiu
teisingųjų tarpe, didžioje jų bendrijoj.
Didingi Viešpaties kūriniai,
nuostabūs tiems, kas juos myli. – P.

Jo darbai skelbia ištikimybę ir tiesą,
nepakeičiami jo įstatymai.
Jie tvers amžių amžiais;
jie gimę iš jėgos ir teisumo. – P.

Jis gelbi savąją tautą,
amžiams jo sandora sudaryta.
Jo vardas šventas ir šiurpulingas.
Viešpaties gyrius tvers amžiais. – P.

P.  Aleliuja. – Aš jums duodu naują įsakymą,– sako Viešpats,–
                     kad jūs vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 10, 25–37)

    Štai atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas Jėzų, paklausė: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“
    Jėzus tarė: „O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?“
    Tas atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą, kaip save patį“.
    Jėzus jam tarė: „Gerai atsakei. Tai daryk, ir gyvensi“.
    Norėdamas pasiteisinti, anas paklausė Jėzų: „O kas gi mano artimas?“
    Jėzus prabilo: „Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio. Taipogi ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį matė ir praėjo kita kelio puse.
    O vienas pakeleivis samarietis, užtikęs jį, pasigailėjo. Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį.
    Kitą dieną jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: 'Slaugyk jį, o jeigu išleisi ką viršaus, sugrįžęs aš tau atsilyginsiu'.
    Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?“
    Jis atsakė: „Tas, kuris parodė jam gailestingumo“.
    Jėzus atsakė: „Eik ir tu taip daryk!“