Pirmasis skaitinys (Job 38, 1. 12–21; 40, 3–5)

Iš viesulo Viešpats atsiliepė Jobui:
„Ar savo gyvenime kartą nors vieną
esi tu išleidęs įsakymų rytui
ar rytmečio aušrai parodęs jos vietą?
Ar kada, už kraštų žemę nutvėręs,
Nedorėlius nuo josios paviršiaus nupurtei?
Ji ryškina žemę, lyg antspaudas molį,
Spalvotai ją tartum drabužį nudažo.
Akims nevidonų ji atima šviesą
Suknežina pikta bedarančią ranką.
Į jūros gelmes ar buvai nusileidęs,
Ar marių dugne kada teko tau vaikščiot?
Ar tau kas mirties karaliją aprodė
Tamsybių šalies gal vartus apžiūrėjai?
Ir žemės platybes esi gal išžvalgęs?
Sakyk, ar tu viską suprasti įstengi?
Kuriuo keliu eiti, šviesa kur gyvena,
Ir kur nuolatinė buveinė tamsybių?
Tu gal jas galėtum parvest į jų šalį,
parodyt joms kelią, namo palydėti?
Gal viską žinai, gal tu gimęs prieš amžius,
Dienų tavo skaičius turbūt begalinis?“
Į tai Jobas Viešpačiui šitaip atsakė:
„Aš – menkas, tad ką tau galiu atsakyti?
Verčiau aš ranka užsispausiu sau burną.
Aš, kartą kalbėjęs, to nebedarysiu,
Taip dar kartą daręs, daugiau nekartosiu!“

P. – Amžinybės kely, Viešpatie, būk man vadovas!

Ištyręs esi mane, Dieve, pažįsti,
Žinai, kada sėdu, keliuosi.
Iš tolo matai, ką galvoju,
Žinai, ar žingsniuoju, ar einu gulti.
Tau žinomi visi mano takeliai. – P.

Kur aš pasislėpsiu nuo tavo dvasios,
Kur nuo tavo veido pabėgsiu?!
Jei žengsiu į dangų, ir tu tenai būsi,
Jei leisiuos mirties karalijon, tavęs neišvengsiu. – P.

Jeigu aušros sparnus pasiimsiu
Ir nulėksiu, kur baigiasi jūros, –
Ir tenai vedžios mane tavo rankos,
Laikys mane tava dešinioji. – P.

Juk tu mano širdį sukūrei,
Sunarstei mane motinos įsčioj.
Dėkoju, kad taip stebuklingai mane tu sukūrei,
Kad visi tavo darbai stebuklingi. – P.

P.  Aleliuja. – O, kad išgirstumėt šiandien, ką jums Viešpats byloja:
                     „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 10, 13–16)

    Jėzus kalbėjo:
    „Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų padaryta stebuklų, kokie padaryti jumyse, jų gyventojai būtų seniai atsivertę ir atgailoję su ašutine ir pelenuose. Todėl Tyrui ir Sidonui teisme bus lengviau, negu jums.
    Ir tu, Kafarnaume, negi būsi išaukštintas iki dangaus? Tu nugarmėsi iki pragaro!
    Kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina. O kas niekina mane, niekina tą, kuris yra mane siuntęs“.