Pirmasis skaitinys (Job 19, 21–27)

Jobas kalbėjo:
„O, pasigailėkite, mano bičiuliai,
nes Dievo ranka mane ištiko skaudžiai.
Kodėl mane puolat, nelyginant Dievas,
kodėl mane draskot, tarytum išalkę?!
Kad mano žodžius taip kas nors surašytų –
iš jų kokį užrašą kad padarytų!
Kad kas geležim juos įrėžtų į uolą,
švininėje plokštėj išbraižytų amžiams!
Žinau, kad yra man gynėjas, jis – gyvas,
kad jis paskutinis pakils viršum dulkių!
Kada aš pabusiu, – prie jo atsistosiu,
iš savojo kūno aš Dievą regėsiu.
Tada jį matysiu, aš pats į jį žvelgsiu,
žiūrės į jį mano, ne svetimos, akys.
Aš tokią tat viltį širdy vis nešioju“.

P. – Tikiuos pamatyti Viešpaties gėrį toje šalyje, kur gyvybė.

Tu, Dieve, išgirsk mano balso šaukimą,
būk man maloningas, mane išklausyki.
Apie tave širdis man byloja:
„Tu jo veido ieškoki“. – P.

Tavo, Viešpatie, veido aš ieškau.
Nuo manęs savo veido neslėpki,
savojo tarno rūsčiai šalin nevaryki.
Tu mano pagalba – manęs neatmesk! – P.

Tikiuos pamatyti Viešpaties gėrį
toje šalyje, kur gyvybė.
Tu Viešpaties lauki ir vyriškai elkis,
turėk tvirtą širdį, Viešpačiu remkis! – P.

P.  Aleliuja. – Prisiartino Dievo karalystė. Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 10, 1–12)

    Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti.
    Jis sakė jiems: „Pjūtis didžiulė, o darbininkų maža. Todėl prašykite pjūties šeimininką siųsti darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus, lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės, nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite.
    Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: „Ramybė šiems namams!“ Ir jei ten gyvens ramybės vertas žmogus, jūsų ramybė nužengs ant tų namų, o jei ne, – sugrįš pas jus. Pasilikite tuose pačiuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio.
    Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas jums bus padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: 'Jums prisiartino Dievo karalystė!'
    O jeigu užsuksite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į aikštę, tarkite: 'Mes jums nukratome netgi jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų, bet vis tiek žinokite: Dievo karalystė jau čia!'
    Sakau jums: ateis diena, kai Sodomai bus lengviau, negu anam miestui“.