Pirmasis skaitinys (Job 1, 6–22)

    Kartą prieš Viešpaties sostą angelai sueigą buvo sušaukę. Tarp jų atsirado taip pat ir šėtonas.
    Jį Viešpats paklausė: „Iš kur parkeliauji?“
    Tasai jam atsakė: „Išklaidžiojau žemę, ją išvaikštinėjau“.
    Tad Viešpats jį pasiteiravo: „Ar kartais neatkreipei dėmesio į manąjį tarną Jobą? Žemėj nėra jam lygaus: jis toks nepriekaištingas ir teisingas, toks dievobaimingas ir vengiantis pikta“.
    Šėtonas atšovė: „Ar Jobas gi veltui taip bijosi Dievo? Ar tu jo nesaugai, taip pat  – jo namų ir viso jo turto? Tu dosniai palaiminai jo rankų triūsą, ir jo nuosavybė krašte labai išsiplėtus. Bet tik ištiesk prieš jį ranką, paliesk, ką jis turi, tai tikrai jis pradės į akis tau burnoti“.
    Tad Viešpats pasakė šėtonui: „Gerai! Visas jo turtas tebus tavo rankose; tiktai į jį patį netiesk savo rankos!“ Po to šėtonas pradingo Viešpačiui iš akių.
    Vieną gražią dieną, kai Jobo sūnūs ir dukterys valgė ir gėrė vyną savo vyriausiojo brolio namuose, pas Jobą atėjo pasiuntinys ir pranešė: „Jaučiai arė, ir asilai ten pat ėdrinėjo. Juos užpuolė sabėjai ir visus pasigrobė; tarnus kalavijo ašmenimis iškapojo. Aš vienas pabėgau tau šito pranešti“.
    Dar šitam tebekalbant, jau kitas atbėgęs kalbėjo: „Dievo ugnis iš padangių nukrito, ir liepsnos avis bei tarnus prarijo. Aš vienas pabėgau tau šito pranešti“.
    Ir šiam dar tebekalbant, atbėga dar vienas ir sako: „Chaldėjai trimis gaujomis užpuolė kupranugarius ir juos pasigrobė, tarnus kalavijo ašmenimis iškapojo. Aš vienas ištrūkau tau šito pranešti“.
    Dar šiam nepabaigus kalbėti, ateina vėl kitas ir taria: „Kai tavo sūnūs ir dukterys valgė ir gėrė vyną vyriausiojo brolio namuose, staiga per dykumą atūžė smarki vėtra ir iš keturių kampų išjudino namus, kurie mirtinai jaunuolius užgriuvo. Aš vienas išbėgau tau šito pranešti“.
    Tada atsistojęs Jobas persiplėšė drabužius, nusiskuto galvą, parpuolė ant žemės ir taip ėmė melstis:
    „Aš, nuogas išėjęs iš motinos įsčių,
    vėl nuogas sugrįšiu į motiną žemę.
    Ką pats buvo davęs – atsiėmė Viešpats.
    Tebūna pašlovintas Viešpaties vardas!“
    Taigi nelaimėse Jobas nenusidėjo – nieko neprideramo apie Dievą nekalbėjo.

Atliepiamoji psalmė (Ps 16, 1–3. 6–7)

P. Atkreipk į mane savo ausį, išgirsk mano žodį.

Paklausyk, Viešpatie, teisiojo skundo,
atsižvelk, kaip tave aš maldauju.
Tegu tavo ausys maldą išgirsta
iš mano neklastingųjų lūpų. – P.

Tegu tavo burna mane teisia,
tegu tavo akys mato teisybę.
Gali tirt mano širdį, slapčia naktį lankyti,
gali ugnimi mane išbandyti.
Many neteisybės nerasi. – P.

Šaukiuosi tavęs, išklausyk mane, Dieve!
Atkreipk į mane savo ausį, išgirsk mano žodį.
Pasirodyk, kad esi nuostabiai gailestingas
ir nuo priešų gini, kas tik tavo dešine kliaujas. – P.

P.  Aleliuja. – Žmogaus Sūnus atėjo, kad pats tarnautų
                      ir savo gyvybės kaina daugybę išpirktų. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 9, 46–50)

    Tarp mokinių kilo ginčas, kuris iš jų didžiausias.
    Išskaitęs jų slaptas mintis, Jėzus pasišaukė vaiką, pasistatė šalia savęs ir tarė: „Kas priima šį vaiką vardan manęs, priima mane, o kas mane priima, priima tą, kuris yra mane siuntęs. Kas tarp jūsų mažiausias, tas iš tiesų didis“.
    Tada atsiliepė Jonas: „Mokytojau, mes matėme vieną žmogų, tavo vardu išvarantį demonus. Mes jam draudėme tai daryti, nes jis nevaikščioja kartu su mumis“.
    Jėzus atsakė: „Nedrauskite! Kas ne prieš jus, tas už jus!“