Pirmasis skaitinys (Koh 11, 9–12,8)

Jaunuoli, gyvenki džiaugsmingai, kol jaunas!
Tetrykšta linksmybe tavoji jaunystė!
Žygiuok sau keliais, kur širdis tave traukia,
kur akys vilioja; tačiau atsimink, kad
už viską reiks duoti ataskaitą Dievui.
Laikyk savo širdį nuo apmaudo laisvą
ir kūną pasaugoki nuo susirgimo.
Jaunystė, jos garbanos – vien tik tuštybė!
Jau savo jaunystėj atmink Sutvėrėją –
pirma nei sulauksi tų metų, kai skųsies:
„Man niekas nemiela, man viskas įgriso“;
pirma negu saulė, šviesa ir mėnulis,
ir žvaigždės ims gesti, kada ir palijus
dar debesys sunkūs padangėje slankios;
kai namsargės – rankos pradės tau drebėti,
kai kojos stipruolės pradės tau kreivėti,
kai malę sustos išretėję malėjai,
kai žvelgdams pro langus matysi tik tamsą;
kai vartai į gatvę jau bus uždaryti,
malūno ūžimas visai bus prisilpęs,
paukštelių čiulbėjimas bus jau nutrūkęs,
nutils tavo skambiosios dainos ir giesmės.
Su didele baime tu kopsi į kalvą,
saugus nė lygiam kelyje nesijausi.
Pabals tau galva kaip pražydęs migdolas,
tu vos, kaip nutukęs skėrys, bepaslinksi
ir persprogsi tartum subrendusi ankštis –
kada į namus amžinuosius keliausi.
Verkėjos jau gatvėje gedulą rauda.
Pirmiau nei nutrūksta sidabro saitelis,
pirmiau nei įskyla auksinis žibintas,
pirmiau nei sudūžta paversmy ąsotis,
pirmiau negu šulinio velenas lūžta
ir dulkės atgal vėl į žemę sugrįžta,
dvasia pas ją davusį Dievą keliauja.
Tuštybių tuštybė,– taip sako Galvočius. –
Tuštybių tuštybė, gi viskas tuštybė!

Atliepiamoji psalmė (Ps 89, 3–6. 12–14. 17)

P.  Tu, Viešpatie, iš kartos į kartą buvai mums globėjas.

Žmonėms tu liepi sugrįžti į dulkes.
„Grįžkit, žmonijos vaikai“, tu byloji.
Juk tavo akivaizdoj tūkstantis metų –
kaip diena vakarykštė, praėjus,
kaip nakties prabėgęs ketvirtis. – P.

Pašalini žmogų kaip rytmečio sapną,
kaip tą žaliuojančią žolę.
Ryte jinai žydi, žaliuoja,
vakare – nukirsta jau sudžiūsta. – P.

Išmokyki mus suskaičiuot, kiek dienų mūsų amžiuj,
kad mūsų širdis išmintinga paliktų.
Viešpatie, grįžki! – Ar dar ilgai delsi?
Būki savo tarnams gailestingas. – P.

Mus atgaivinki savo malone,
ir šūkausim, džiūgausim per dienų dienas, kol gyvuosim.
Būk, Viešpatie Dieve, mums geras,
padaryk mūsų rankų darbus sėkmingus,
mūsų rankų darbus palaimink! – P.

Posmelis prieš evangeliją (2 Tim 1, 10b)

P. Aleliuja. – Mūsų Išganytojas Jėzus Kristus sunaikino mirtį
                     ir nušvietė gyvenimą savo Evangelija. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 9, 43b–45)

    Visiems stebintis Jėzaus darbais, jis prabilo į mokinius: „Įsidėmėkite gerai mano žodžius: Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į žmonių rankas“.
    Mokiniai nesuprato šios kalbos; jos reikšmė liko jiems paslėpta, taip kad jie neišmanė jos ir bijojo klausinėti Jėzų apie šitą kalbą.