Pirmasis skaitinys (Koh 3, 1–11)

Viskam yra laikas, ir valandą skirtą
įvyksta kiekvienas dalykas pasauly:
yr laikas užgimti ir laikas numirti;
yr laikas sodinti ir derliui nuimti;
yr laikas marinti ir laikas išgydyt;
yr laikas nugriauti ir laikas statyti;
yr laikas raudoti ir laikas kvatoti;
yr laikas gedėti ir laikas pašokti;
yr laikas išmėtyt ir laikas surinkti;
yr laikas apglėbti ir laikas to vengti;
yr laikas ieškoti ir laikas pamesti;
yr laikas tausoti ir laikas išmesti;
yr laikas suplėšyt ir laikas susiūti;
yr laikas tylėti ir laikas kalbėti;
yr laikas mylėti ir laikas nekęsti;
yr laikas kariauti ir – taikiai gyventi.
O ką gi žmogus savo darbu pasiekia?
Aš įsižiūrėjau į visą tą vargą,
kurin, Dievui skyrus, žmogus įsitraukia.

Pats Dievas visa puikiai padaro,
tik ateitį žmogui paliko dar tamsią.
Todėl Dievo darbus nėra žmogui lemta
visus nuo pradžios ligi galo suprasti.

Atliepiamoji psalmė (Ps 143, 1–4)

P.  Šlovė Viešpačiui, mano tvirtovei!

Šlovė Viešpačiui, mano tvirtovei!
Jis – man pilis, mano meilė
priedanga ir vaduotojas mano.
Man jisai – prieglauda, skydas. – P.

Viešpatie, kas yra žmonės, kad jie tau rūpi?
Kas gi tie Adomo vaikai, kad apie juos tu galvoji?
Kaip podvelkis vėjo yra žmogaus amžius,
tartum šešėliai – jo dienos. – P.

P.  Aleliuja. – Žmogaus Sūnus atėjo, kad pats tarnautų
                      ir savo gyvybės kaina daugybę išpirktų. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 9, 18–22)

    Kartą, kai Jėzus nuošaliai vienas meldėsi, su juo buvo ir mokiniai. Jis paklausė juos: „Kuo mane laiko žmonės?“
    Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, treti sako, prisikėlęs vienas iš senųjų pranašų“.
    Tada jis paklausė: „O jūs kuo mane laikote?“
    Petras atsakė: „Dievo Mesiju“.
    Jėzus sudraudė juos, įsakydamas niekam to nesakyti. Jis dar pridūrė: „Žmogaus Sūnui reikės daug kentėti. Jis bus seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir trečią dieną prisikels“.