Pirmasis skaitinys (Pat 30, 5–9)

Ką Viešpats pasako,– gryniausia teisybė.
Jis – skydas visiems, kas tik juo pasikliauja.
Prie Viešpaties žodžių tu nieko nedėki,
nes taip pasielgęs tu nubaustas būsi
ir jo akyse melagis paliksi.
Dvejopo dalyko tave aš maldauju –
to neatsakyk man, kol gyvas aš būsiu:
apgaulė ir melas toli man tebūna;
neduok man nei skursti, nei būti turtingam –
užteks, kad kasdieną turėčiau aš duonos,
idant prabangoj aš tavęs nepamirščiau
ir kad neburnočiau: „O kas gi man Viešpats?!“

Atliepiamoji psalmė (Ps 118, 29. 72. 89. 101. 104. 163)

P.  Tavasis, Viešpatie, žodis, yra mano žingsniams žibintas.

Į klystkelius patekti neleiski,
suteik man savo įstatymo malonę. – P.

Man tavo paskelbtas Teisynas – didelis turtas,
brangesnis už auksą, sidabrą. – P.

Amžinas tavo, Viešpatie, žodis,
tvirtas kaip dangūs. – P.

Į pikto takus nekeliu kojos,
kaip tavo liepta. – P.

Per tavo įsakymus tapau supratingas,
todėl pakęst negaliu jokio melo. – P.

Melo pakęst negaliu, aš juo bjauriuosi,
tavo Teisynas man mielas. – P.

P.  Aleliuja. – Prisiartino Dievo karalystė. Atsiverskite ir tikėkite Evangelija! – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 9, 1–6)

    Susikvietęs Dvylika, Jėzus suteikė jiems galios visiems demonams sutramdyti ir ligoms gydyti. Paskui išsiuntė Dievo karalystės skelbti, sveikatos ligoniams teikti.
    Jis pasakė jiems: „Nieko neimkite kelionei: nei lazdos, nei krepšio, nei duonos, nei pinigų. Neturėkite nė dviejų palaidinių. Jei įeisite į kokius nors namus, pasibūkite tenai ir iš ten keliaukite toliau. O kur tik žmonės jūsų nepriimtų, išeidami iš to miesto, nusikratykite nuo kojų dulkes kaip liudijimą prieš juos“.
    Taigi išėję jie traukė per aplinkinius kaimus, visur skelbdami gerąją naujieną bei gydydami sergančiuosius.