Pirmasis skaitinys (1 Kor 15, 35–37. 42–49)

    Broliai!
    Gal kas paklaus: „Kaip bus prikelti mirusieji? Su kokiu kūnu jie pasirodys?“ Neišmanėli! Ką tu pasėji, neatgimsta, jei prieš tai nenumiršta. Ir ką besėtum, tu sėji ne būsimąjį kūną, bet pliką grūdą, sakysime, kviečių ar kitokių javų.
    Taip ir su mirusiųjų prisikėlimu. Sėjamas gendantis kūnas, keliasi negendantis. Sėjamas prastas, keliasi garbingas. Sėjamas silpnas, keliasi galingas. Sėjamas juslinis kūnas, keliasi dvasinis kūnas. Jeigu esama juslinio kūno, tai esama ir dvasinio. Taip ir parašyta: „Pirmasis žmogus Adomas tapo gyva būtybe“; paskutinysis Adomas tapo gyvybę teikiančia dvasia.
    Ne dvasinis esti pirmiau, bet juslinis, ir tik po to dvasinis. Pirmasis žmogus yra iš žemės, žemiškas; antrasis žmogus iš dangaus. Koks buvo žemiškasis, tokie yra ir žemiškieji, o koks yra dangiškasis, tokie bus ir dangiškieji.
    Ir kaip nešiojame žemiškojo atvaizdą, taip nešiosime ir dangiškojo paveikslą.

Atliepiamoji psalmė (Ps 55, 10–14)

P.  Vaikščiosiu akivaizdoj Dievo, turėdamas gyvenimo šviesą.

Todėl mano priešai tuoj atgal trauksis,
kai tik tavęs šauksiuos.
Juk aiškiai žinau aš:
mane Dievas užstoja. – P.

Dievu, kurio žodžiais didžiuojuos,
Viešpačiu, kurio žodžiais giriuosi, –
tuo Dievu aš remsiuos – ir nebebijosiu:
ką žmogus man galės padaryti?! – P.

Aš turiu, Dieve, vykdyt įžadus, tau padarytus,
tau padėkos auką aukosiu.
Iš mirties nasrų mane, Dieve, išplėšei,
prilaikei, kad nesuklupčiau,
bet vaikščiočiau akivaizdoj Dievo,
turėdamas gyvenimo šviesą. – P.

P.  Aleliuja. – Palaiminti, kurie Dievo žodį išsaugo geroje širdyje
                      ir duoda vaisių kantrumu. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 8, 4–15)

    Susirinkus gausiai miniai ir žmonėms dar skubant iš visų miestų pas Jėzų, jis bylojo palyginimu: „Sėjėjas išsirengė sėti javų. Jam sėjant, vieni grūdai nukrito pakelėje, buvo sumindžioti, ir dangaus sparnuočiai juos sulesė. Kiti nukrito ant uolų, bet jų daigai sudžiuvo, nes jiems trūko drėgmės. Dar kiti nukrito tarp erškėčių, ir tie, kartu išaugę, juos nusmelkė. O dar kiti nukrito į gerą žemę ir išaugę davė šimteriopą derlių“.
    Tai papasakojęs, jis sušuko: „Kas turi ausis klausyti – teklauso!“
    Jo mokiniai paklausė, ką reiškiąs tasai palyginimas.
    Jis atsakė: „Jums duota pažinti Dievo karalystės paslaptis, o kitiems jos skelbiamos palyginimais, kad 'regėdami nematytų ir girdėdami nesuprastų'.
    Palyginimas štai ką reiškia: Sėkla yra Dievo žodis. Pakelėje – tai tie, kurie klausosi, paskui ateina velnias ir atima žodį iš jų širdies, kad jie netikėtų ir nebūtų išgelbėti. Ant uolų – tie, kurie, išgirdę žodį, su džiaugsmu jį priima, bet neturi šaknų: jie tiki ligi laiko, o gundymo metu pasitraukia. Kas krito tarp erškėčių,– tai tie, kurie išgirdo, bet tolyn eidami, yra nustelbiami rūpesčių, turtų ir gyvenimo malonumų ir neduoda vaisiaus.
    Nukritusi į gerą žemę sėkla – tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu“.