Pirmasis skaitinys (1 Kor 6, 1–11)

    Broliai!
    Kaipgi kai kurie iš jūsų drįsta bylinėtis vieni su kitais pas neteisiuosius, o ne pas šventuosius? Ar nežinote, kad šventieji teis pasaulį? O jei teisite pasaulį, tai nejaugi nesugebėtumėte išspręsti menkučių bylų? Ar nežinote, kad mes teisime angelus, tad juo labiau – kasdienius dalykus? Taigi, kai turite bylų kasdieniais reikalais, argi savo teisėjais pasodinsite neturinčius balso bendruomenėje?
    Aš tai sakau, norėdamas jus sugėdinti. Nejaugi jūsų tarpe nėra išmintingo žmogaus, kuris sugebėtų išspręsti tarp brolių iškilusią bylą? Deja, brolis bylinėjasi su broliu ir, lyg tyčia, pas netikinčiuosius. Ir iš viso jums didelis pažeminimas, kad tarpusavyje bylinėjatės. Kodėl jums verčiau nenukęsti neteisybės? Argi ne verčiau pakęsti nuostolį? Deja, jūs patys darote neteisybę bei skriaudžiate, ir dar brolius!
    Argi nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neklyskite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei iškrypėliai, nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės. Kai kurie buvote tokie, bet dabar esate nuplauti, pašventinti, išteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia.

Atliepiamoji psalmė (Ps 149, 1–6a. 9b)

P. – Myli Viešpats savo tautą.

     Viešpačiui naują giesmę giedokit,
     garbinkit jį, susibūrę šventieji!
     Savo Kūrėju, Izraeli, žavėkis,
     džiūgaukit, Jeruzalės sūnūs, turėdami tokį valdovą. – P.

     Šlovinkit Viešpatį, susibūrę ratelin
     muškite būgnais, kankliuokit!
     Myli jisai savo tautą,
     pergale puošia silpnuosius. – P.

     Džiaugsmas, garbė jums šventieji,
     linksmybė jūsų buveinėj.
     Valiuodami garbinkit Dievą:
     tai jums garbė bus, Dievo šventieji. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 15, 16)

P.  Aleliuja. – Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių
                      ir jūsų vaisiai išliktų, – sako Viešpats. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 6, 12–19)

    Tomis dienomis Jėzus užkopė į kalną melstis. Ten jis praleido visą naktį, melsdamasis Dievui. Išaušus rytui, jis pasišaukė savo mokinius ir iš jų išsirinko dvylika; juos ir pavadino apaštalais: Simoną, kurį praminė Petru, jo brolį Andriejų, Jokūbą ir Joną, Pilypą ir Baltramiejų, Matą ir Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą ir Simoną, vadinamą Uoliuoju, Jokūbo sūnų Judą ir Judą Iskarijotą, vėliau tapusį išdaviku.
    Jis nužengė su jais nuo kalno ir apsistojo lygioje vietoje. Ten buvo gausus jo mokinių būrys ir didelė daugybė žmonių iš visos Judėjos ir Jeruzalės, iš Tyro ir Sidono pajūrio. Jie susirinko jo pasiklausyti ir pagyti iš savo ligų. Buvo pagydomi netyrųjų dvasių varginamieji.
    Visa minia stengėsi jį paliesti, nes iš jo ėjo galia ir visus gydė.