Pirmasis skaitinys (1 Kor 4, 6b–15)

   Broliai!
   Iš mano ir Apolo pavyzdžio įsidėmėkite taisyklę: „Nieko daugiau, negu parašyta“ ir vienas dėl kito nesipūskite prieš kitus. Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs. O jei esi gavęs, tai ko didžiuojiesi, lyg nebūtum gavęs? Beje, jūs jau esate sotūs, jau turtingi, jau pradėjote be mūsų karaliauti!
   Man atrodo, kad Dievas mums, apaštalams, paskyrė paskučiausią vietą, tarsi nuteistiesiems myriop. Mes pasidarėme reginys pasauliui, angelams ir žmonėms. Mes kvaili dėl Kristaus, o jūs išmintingi Kristuje. Mes silpni, o jūs stiprūs; jūs gerbiami, o mes niekais laikomi. Iki šios valandos badaujame ir trokštame, esame nuogi ir mušami, esame be pastogės ir vargstame, darbuodamiesi savo rankomis. Keikiami mes laiminame, persekiojami kantriai kenčiame, piktžodžiaujami maloniai atsakome. Iki šiol esame laikomi pasaulio sąšlavomis, visų atmatomis.
   Aš tau rašau, ne norėdamas jus gėdinti, bet įspėdamas kaip mylimus savo vaikus. Nors turėtumėte tūkstančius auklėtojų Kristuje, bet nebus kelių tėvų, nes, paskelbdamas Evangeliją, aš esu tapęs jūsų tėvu Kristuje Jėzuje.

Atliepiamoji psalmė (Ps 144, 17–21)

P. Dievas arti kiekvienam, kas jo šaukias.

Kur Viešpats žengia – žengia teisingai,
ką jis padaro, tas šventa.
Dievas arti kiekvienam, kas jo šaukias,
kiekvienam, kas iš tyros širdies šaukias. – P.

Dievas tenkina norus tų, kas jo bijo,
išklauso maldavimus ir išgelbi.
Viešpats saugo visus, kas jį myli,
o nedoruosius naikina. – P.

Lai mano burna šlovina Viešpatį!
Visa, kas gyva, lai garbina jo šventą vardą
dabar ir per amžius! – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 14, 5)

P. Aleliuja. – Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas, – sako Viešpats. –
                     Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 6, 1–5)

   Vieną šeštadienį, Jėzui einant per javų lauką, mokiniai skabė varpas ir, ištrynę tarp delnų, valgė.
   Fariziejai jiems prikišo: „Kam darote, kas šeštadienį draudžiama?!“
   Jėzus atsakė jiems: „Nejaugi neskaitėte, ką padarė Dovydas, kai buvo alkanas pats ir jo palydovai? Kaip jis įėjo į Dievo namus, ėmė padėtinės duonos, valgė ir davė savo palydovams, nors jos niekam nevalia valgyti, tik kunigams!“
   Ir jis pridūrė: „Žmogaus Sūnus yra ir šeštadienio Viešpats“.