Pirmasis skaitinys (1 Kor 3, 1–9)

   Aš, broliai, tegalėjau kalbėti jums ne kaip dvasios žmonėms, bet kaip kūno žmonėms, kaip kūdikiams Kristuje. Maitinau jus pienu, o ne kietu maistu, kurio jūs dar negalėjote priimti.Deja, ir dabar negalite, nes esate kūniški. Jeigu tarp jūsų viešpatauja pavydas ir nesantaika, – argi nesate kūniški, argi nesielgiate grynai žmogiškai?
   Kol vienas sako: „Aš – Pauliaus“, kitas: „Aš – Apolo“, – argi nesate vien žmogiški? Kas gi yra Apolas? Kas gi yra Paulius? Tarnai, kurių dėka jūs įtikėjote ir kurie tarnavo, kiek Viešpaties kiekvienam buvo skirta. Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino. Nieko nereiškia sodintojas, nei laistytojas, bet tik augintojas – Dievas. Kas sodina ir laisto, sudaro viena, tačiau kiekvienas gaus savąjį užmokestį pagal savo triūsą. Mes juk esme Dievo bendradarbiai, o jūs – Dievo dirva, Dievo statyba.

Atliepiamoji psalmė (Ps 32, 12–15. 20–21)

P. – Laiminga tauta, kuri išrinkta būti Viešpaties nuosavybe.

Laiminga tauta, kuri savo Dievu Viešpatį laiko,
toji tauta, kuri išrinkta būti jo nuosavybe.
Viešpats iš aukšto dangaus žemyn žvelgia
ir mato žmogų kiekvieną. – P.

Iš savo buveinės kiekvieną jis stebi –
visus, kas tik žemėj gyvena.
Jis kiekvienam širdį sutvėrė
ir stebi jo visus darbus. – P.

Mes jo didžiai išsiilgę,
jis mūsų rėmėjas ir skydas.
Džiaugsis mūsų širdis, kad Viešpatį turi,
šventu jo vardu pasikliovus. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Lk 4, 18–19)

P. Aleliuja. – Viešpats mane pasiuntė nešti geros naujienos vargdieniams,
                     skelbti belaisviams išvadavimo. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 4, 38–44)

   Iš sinagogos Jėzus atėjo į Simono namus. Simono uošvė labai karščiavo, ir namiškiai prašė jai pagalbos.
   Atsistojęs prie jos galvūgalio, jis sudraudė karštinę, ir toji pasiliovė. Moteris tuojau atsikėlusi ėmė jiems tarnauti.
   Saulei leidžiantis, visi, kurie turėjo ligonių, įvairiomis ligomis sergančių, vedė juos prie Jėzaus. O jis gydė ant kiekvieno uždėdamas rankas.
   Iš daugelio išeidavo demonai, šaukdami: „Tu Dievo Sūnus!“ Jis drausdavo juos, kad šito nesakytų; mat jie žinojo jį esant Mesiją
   Dienai išaušus, Jėzus nukeliavo į negyvenamą vietą. Bet minios jo ieškojo ir jį pasivijo. Žmonės mėgino Jėzų sulaikyti,  kad jų nepaliktų.
   O jis jiems pasakė: „Ir kitiems miestams aš turiu skelbti gerąją naujieną apie Dievo karalystę, nes tam ir esu siųstas“.
Ir jis skelbė žodį Judėjos sinagogose.