XXI eilinė savaitė
Penktadienis


Pirmasis skaitinys (1 Kor 1, 17–25)

    Broliai!
    Kristus nesiuntė manęs krikštyti, bet Evangelijos skelbti, tiktai ne žodžių išmintimi, kad Kristaus kryžius nepasirodytų bereikšmis. Mat žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė.
    Juk parašyta: „Sunaikinsiu išmintingųjų išmintį, niekais paversiu gudriųjų gudrybę“. Kur išminčius? Kur Rašto mokovas? Kur šio pasaulio tyrinėtojas? Argi Dievas nepavertė pasaulio išminties kvailyste? O kadangi pasaulis savo išmintimi Dievo nepažino iš Dievo išminties veikalų, tai Dievas panorėjo skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki. Žydai reikalauja stebuklų, graikai ieško išminties, o mes skelbiame Jėzų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, pagonims – kvailystė. Bet pašauktiesiems – tiek žydams, tiek graikams – mes skelbiame Kristų, kuris yra Dievo galybė ir Dievo išmintis. Dieviškoji kvailybė išmintingesnė už žmones ir dieviškoji silpnybė galingesnė už žmones.

Atliepiamoji psalmė (Ps 32, 1–2. 4–5. 10–11)

P. – Viešpaties malonių pilna yra žemė.

Džiūgaukit Viešpačiui teikdami šlovę,
teisieji; teisiesiems garbinti dera.
Kankliais Viešpatį skelbkit,
jam dešimtstyge skambinkit arfa. – P.

Viešpaties žodis teisingas,
tikras jo darbas kiekvienas.
Brangi jam teisė ir teisingumas,
o jo malonių pilna yra žemė. – P.

Viešpats suardo kėslus pagonių,
užmačias jųjų niekais paverčia.
Viešpaties nuosprendžiai tveria per amžius,
iš kartų į kartas eina jo mintys. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 21, 36)

P. Aleliuja. – Visą laiką budėkite ir melskitės,
                     kad sugebėtumėte kaip reikia stoti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 25, 1–13)     „Su dangaus karalyste bus panašiai, kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo.
    Vidurnaktį pasigirdo balsai: 'Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!' Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus.
    Paikosios sakė protingosioms: 'Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta'.
    Protingosios atsakė: 'Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite'. Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos.
    Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: 'Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!'
    O jis atsakė: 'Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!'
    Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“.