Pirmasis skaitinys (Ez 34, 1–11)

    Man pasigirdo Viešpaties žodis: „Žmogaus sūnau, pranašauk Izraelio ganovams, kalbėk jiems kaip pranašas ir pasakyk: „Vargas jums, Izraelio ganovai, kurie tik savimi tesirūpinat! Argi ganovai ne kaimene rūpintis turi! Jūs geriate pieną. Kerpate vilną drabužiams ir skerdžiate įmitusius gyvulius; bet kaimenės jūs neganote. Nusilpusių gyvulių jūs nepašeriate, sergančių – negydote, susižeidusių neperrišate, pasklidusių – nerankiojate, paklydusių neieškote, o su stipriaisiais elgiatės žiauriai. Ganovų neturėdamos, manosios avys pasklido ir tapo laukinių žvėrių grobiu. Manoji kaimenė klaidžiojo po visus kalnus bei aukštumas ir pasklido po visą kraštą, bet niekas jos nesiteiravo, niekas jos neieškojo“.
    Todėl jūs, ganovai, klausykitės Viešpaties žodžio: „Kaip gyvas ašai, – tai Viešpaties Dievo žodis, – kadangi manoji kaimenė buvo išgrobstyta ir manosios avys tapo laukinių žvėrių grobiu, – nes jos neturėjo ganovo, – kadangi mano ganovai nesidomėjo manąja kaimene, o rūpinosi tik savimi, ne mano kaimene, todėl jūs, ganovai, klausykitės Viešpaties žodžio: Štai ką sako Viešpats Dievas: „Aš griebsiu ganytojus ir pareikalausiu grąžinti man mano avis. Aš juos atleisiu ir jie nebebus mano kaimenės ganovai. Jie nebesirūpins tiktai savimi; aš jiems išplėšiu avis iš nasrų, ir jie nebeės manųjų avių“.
    Nes štai ką sako Viešpats Dievas: „Aš susiieškosiu savo avis ir pats jomis rūpinsiuos“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 22, 1–6)

P. Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.

Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.
Jis mane veda, kur vešlios ganyklos žaliuoja,
leidžia man atilsėti paversmy; manąją sielą gaivina,
Veda mane teisingais takais savo garbei. – P.

Nė keliaudamas slėniu tamsiausiu,
aš nebijosiu, nes tu drauge būsi.
Tavo lazda, vėzdas galingas,
drąsą man duoda. – P.

Tu man keli vaišes,
o priešai sugėdinti žiūri.
Kvepalais man patepi galvą,
pili man sklidiną taurę. – P.

Tavoji malonė ir meilė palydi
kiekvieną mano gyvenimo dieną.
Aš Viešpaties būste gyvensiu
per amžius ilgiausius. – P.

P. Aleliuja. – Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas.
                     Jis teisia žmogaus sumanymus bei mintis. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 20, 1–16)

    Jėzus pasakė savo mokiniams palyginimą:
    „Su dangaus karalyste yra panašiai, kaip su šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui. Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną.
    Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo. Jis tarė jiems: „Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!“. Jie nuėjo ir vėl išėjęs apie trečią ir devintą valandą, jis taip pat padarė.
    Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus bestovinčius ir sako jiems: „Ko čia stovite visą dieną be darbo?“, tie atsako: „Kad niekas mūsų nepasamdė“. Jis taria jiems: „Eikite ir jūs į mano vynuogyną“.
    Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepia ūkvedžiui: „Pašauk darbininkus ir išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas nuo paskutiniųjų ir baigdamas pirmaisiais!“ Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą gavo po denarą. Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą.
    Imdami jie murmėjo prieš šeimininką ir sakė: „Šitie paskutiniai tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, kurie nešėme dienos ir kaitros naštą“. Bet jis vienam atsakė: „Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą suderėjai su manimi? Imk, kas tavo ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau. Nejaugi man nevalia daryti su savais pinigais, kaip noriu? Ar todėl tu šnairuoji, kad aš geras?!“
    Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmieji – paskutiniai“.