Pirmasis skaitinys (Ez 28, 1–10)

    Man pasigirdo Viešpaties žodis: „Žmogaus sūnau, pasakyk Tyro valdovui: „Štai ką sako Viešpats Dievas: Tavo širdis išpuiko, ir tu ėmei kalbėti: Aš esu Dievas, gyvenu dievų buveinėj, vidur jūros. Bet tu esi tik žmogus, o ne Dievas, nors širdim ir tikėtum esąs lyg Dievas. Žinoma, tu išmintingesnis už Danielių. Tau nė viena paslaptis nebuvo tamsi. Savo išmintimi ir gudrumu tu susikrovei turtą, aukso ir sidabro pripildei savo rūsius. Prekyba ir neprilygstama išmintimi tu padauginai savo turtus. Bet tavo širdis išpuiko per tuos tavo turtus“.
    „Todėl, – taip sako Viešpats Dievas, – kadangi širdim įtikėjai esąs lyg Dievas, prieš tave pasiųsiu svetimšalius, pačius smarkiausius iš tautos. Jie apnuogins kalaviją prieš tavo šauniąją išmintį, išniekins švytintį blizgesį. Tu būsi įstumtas į duobę, tu būsi nukautas ir mirsi jūros širdyje. Ar savo žudytojui dar norėsi sakyti: „Aš esu Dievas“? Tu – tik žmogus, o ne Dievas, tavo žudikų rankose. Tu mirsi kaip neapipjaustytas, svetimųjų nudobtas; aš taip kalbėjau, – tai Viešpaties Dievo žodis“.

Atliepiamoji psalmė (Įst 32, 26–28. 30. 35cd–36ab)

P. – Viešpats gyvybę atima ir sugrąžina

Sakyčiau: „Daugiau nebeturi jų būti,
aš juos iš žmonių atminties išdildysiu“,
jei tai nepaliestų taip pat ir jų priešų,
kurie gal pradėtų per klaidą didžiuotis –
sakyti: „Tai mes buvome ranką pakėlę“,
užuot sakius: „Viską gi Viešpats padarė“. – P.

Tauta ši pražus, nes visai negalvoja:
jai stinga protavimo ir supratimo.
Ar vienas gi tūkstantį vyti galėtų
ir dviese priversti bėgt tūkstančių dešimt?
Nebent jų tvirtovė juos būtų pardavus,
ir valiai likimo palikęs juos Viešpats. – P.

Štai jų pražuvimo diena priartėjo,
jiems greitai ateis prirengtoji nelaimė.
Taip Viešpats atkurs savo tautai teisybę,
jis savo tarnams rodys gailestingumą. – P.

P. Aleliuja. – Jėzus Kristus, būdamas turtingas, tapo vargdieniu,
                     kad jūs taptumėte turtingi per jo neturtą. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 19, 23–30)

    Jėzus tarė savo mokiniams: „Iš tiesų sakau jums: turtuoliui nelengva patekti į dangaus karalystę. Ir dar kartą jums sakau: lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę“.
    Tai išgirdę mokiniai labai sumišo ir klausė: „Tai kas galės būti išgelbėtas?“
    Pažvelgęs į juos, Jėzus tarė: „Žmonėms tai negalimas daiktas, o Dievui viskas galima“.
    Tada Petras jį paklausė : „Štai mes viską palikome ir sekame paskui tave. Kas mums bus už tai?“
    O Jėzus jiems atsakė: „Iš tiesų sakau jums: pasaulio atgimime, kai Žmogaus sūnus sėdės savo šlovės soste, jūs, mano sekėjai, taipogi sėdėsite dvylikoje sostų, teisdami dvylika Izraelio giminių. Ir kiekvienas, kuris palieka namus, brolius, seseris, tėvą, motiną, vaikus, dirvas dėl manęs, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą.
Tačiau daugel pirmųjų bus paskutiniai, ir daugel paskutinių – pirmi“.