XX eilinė savaitė
Pirmadienis


Pirmasis skaitinys (Ez 24, 15–24)

    Man pasigirdo Viešpaties žodis: „Žmogaus sūnau, aš tau atimsiu tavo akių džiaugsmą staigia mirtimi. Bet tu nesiskųsk nei verk. Nepraliek nė vienos ašaros, tik tylomis dūsauk. Nekelk šermenų! Užsivyniok turbaną  ir apsiauk kurpes! Neprisidenk barzdos ir nevalgyk gedulo duonos!“
    Aš tautai rytą kalbėjau, o vakarą mirė mano žmona ir kitą rytą padariau, kas buvo man liepta.
    Tad žmonės mane klausinėjo: „Ar tu nepaaiškintum mums, ką reiškia tavo elgesys?“
    Aš jiems atsiliepiau: „Man pasigirdo Viešpaties žodis: „Pranešk Izraelio namams: Štai ką sako Viešpats Dievas: Aš išniekinsiu savo šventyklą, tą prieglobsčio vietą, kuria taip didžiuojatės, tą jūsų akių džiaugsmą ir jūsų sielos ilgesį. Jūsų sūnūs ir dukterys, kuriuos jūs palikote, žus nuo kalavijo. Tada jūs elgsitės lygiai taip, kaip ir aš! Jūs neprisidengsite barzdos ir nevalgysite gedulo duonos. Jūs nenusivyniosite nuo galvos turbano ir nenusiausite kurpių nuo kojų. Jūs nei skųsitės, nei verksite, bet dėl savo kaltybių nyksite ir drauge kamuositės. Ezechielis bus jums ženklas: kaip jis pasielgė, taip ir jūs pasielgsite. Kai šitai įvyks, jūs pažinsite, jog aš esu Viešpats Dievas“.

Atliepiamoji psalmė (Įst 32, 18–21)

P. – Užmiršai tave pagimdžiusį Dievą.

Tu apie uolą, tave uždaiginusią nebegalvojai,
tu užmiršai tave pagimdžiusį Dievą.
Viešpats tai matė ir smarkiai įpyko
ant jį paniekinusių savo sūnų ir dukrų. – P.

Jis tarė: „Nugręšiu nuo jų savo veidą
ir pažiūrėsiu, tada kaip jiems klosis.
Toji karta – maištinga,
vaikai neištikimybės. – P.

Sukėlė jie man pavydą per tą, kas ne Dievas,
man uždegė pyktį dėl išgalvotų dievaičių;
ir aš jiems sukelsiu pavydą per tą netautą,
uždegsiu jiems pyktį per kvailą gentį. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 5, 3)

P. Aleliuja. – Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė. – P. Aleliuja

Evangelija (Mt 19, 16–22)

    Štai vienas jaunuolis prisiartino prie Jėzaus ir paklausė: „Mokytojau, ką gero turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“
    Jis atsakė: „Kam manęs klausi, kas geras? Tik vienas yra tikrai geras! O jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų“.
    Tas paklausė: „Kokių?“
    Jėzus atsakė: „Nežudyk, nesvetimauk, nevok, melagingai neliudyk; gerbk savo tėvą ir motiną; mylėk savo artimą kaip save patį“.
    Jaunuolis tarė: „Aš viso to laikausi. Ko dar man trūksta?“
    Jėzus atsakė: „Jei nori būti tobulas, eik, parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“.
    Išgirdęs tuos žodžius, jaunuolis nuliūdęs pasišalino, nes turėjo daug turto.