Pirmasis skaitinys (Ez 18, 1–10. 13b. 30–32)

   Man pasigirdo Viešpaties žodis: „Kaip jums į galvą atėjo Izraelio krašte vartoti šią patarlę: 'Tėvai neprinokusias vynuoges valgė, o dantys vaikams atšipo '?
    Kaip aš gyvas, – tai Viešpaties Dievo žodis, – tebus Izraelyje užmiršta ši patarlė. Visi žmonės yra mano; ar tėvo gyvastis, ar sūnaus gyvastis – vis tiek jie man priklauso. Tiktai kas nusideda turi mirti.
    Jei kas teisus, tai elgiasi tas pagal teisę ir teisingumą. Tas ant kalvų nerengia aukojimo puotų, nežvelgia į Izraelio namų stabus. Tas neišniekina žmonos, nesiartina prie kraujuojančios moters. Tas nieko neskriaudžia, grąžina skolininkui užstatą, neplėšikauja.Tasai alkanam duoda duonos, aprengia nuogą. Neskolina už palūkanas ir neima rankpinigių. Tas saugo savo rankas nuo neteisybės ir besiginčijantiems padaro teisingą sprendimą. Tasai gyvena pagal mano įstatymus, gerbia mano patvarkymus ir ištikimai laikosi jų. Tasai yra teisingas ir jis liks gyvas, – tai Viešpaties Dievo žodis.
   Dabar tarkime, kad jis pagimdo sūnų smurtautoją, kuris pralieja kraują arba padaro kitą iš šitų nuodėmių. tas neliks gyvas! Padaręs visas šias niekšybes, jis turi mirti. Dėl savo mirties jis kaltas bus pats.
    Todėl aš jus teisiu, Izraelio namiškiai, kiekvieną pagal jo elgesį – tai Viešpaties žodis. – Atsiverskite, nusigręžkite nuo visų nusikaltimų! Tegu jie daugiau nebus dingstimi versti ant jūsų kaltę. Nusimeskite visus nusikaltimus, kuriais apsikrovėte! Susikurkite naują širdį ir naują dvasią! Kodėl jūs norite mirti, Izraelio namiškiai? Juk aš iš žmogaus mirties neturiu malonumo, – tai Viešpaties Dievo žodis. Atsiverskite, kad gyventumėte!“

Atliepiamoji psalmė (Ps 50, 12–15. 18–19)

P. Sutverk širdį man tyrą, o Dieve.

Sutverk širdį man tyrą, o Dieve,
many nepalaukžiamą dvasią atnaujink.
Vai, neatstumki manęs nuo savojo veido,
prarast tavo šventąją dvasią neleiski. – P.

Išgelbėk mane, ir būsiu laimingas.
Padaryk mane didžiadvasį.
Tu mano lūpose, Viešpatie, būsi,
manoji burna tave šlovins. – P.

Juk džiaugsmą tau daro ne aukos:
jei deginčiau auką, tu nepriimtum.
Manoji, Dieve, auka – tai širdis sugrudus.
Graudžios, nuolankios širdies tu neatstumsi. – P.

P. Aleliuja. – Šlovė tau, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie,
                    kad karalystės paslaptis apreiškei mažutėliams. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 19, 13–15)

    Anuomet atvesta pas jį vaikų, kad uždėtų rankas ant jų ir pasimelstų. Mokiniai draudė. Bet Jėzus tarė: „Leiskite mažutėlius ir nedrauskite jiems ateiti pas mane, nes tokių yra dangaus karalystė“. Ir, uždėjęs ant jų rankas, jis keliavo toliau.