Pirmasis skaitinys (Ez 9, 1–7; 10, 18–22)

    Viešpats garsiai šaukė man į ausis, sakydamas: „Prisiartino nuosprendžio miestui vykdymas. Kiekvienas tepasiima į savo rankas naikinimo įnagį!“ Šeši štai vyrai atėjo nuo aukštesniųjų vartų šiaurėje. Kiekvienas turėjo rankose savo naikinimo įrankį. Tarp jų buvo vyriškis, vilkintis drobe, nešiojąs prie šono rašyklę. Suėję į vidų, jie sustojo prie vario altoriaus.
    Tuomet Izraelio Dievo šlovė pakilo nuo kerubinų, virš kurių ji dunksojo, ir persikėlė prie šventyklos slenksčio. Viešpats pašaukė vyrą, vilkintį drobe ir prie šono nešiojantį rašyklę, ir tarė: „Pereik per Jeruzalės miestą ir raide „thau“ (kryželiu) paženklink kaktas tų vyrų, kurie dejuoja ir sielvartauja dėl visų mieste pridarytų piktenybių“.
    Kitiems, aš girdėjau, pasakė: „Eikite jam iš paskos per miestą ir užmušinėkite! Užuojautos tenebus jūsų akyse, nieko nepagailėkite! Senus ir jaunus, vaikus ir moteris – užmušinėkite juos ir sutriuškinkite! Tiktai nelieskite nė vieno paženklinto. Pradėkite nuo mano šventyklos!“
    Tad jie pradėjo nuo tų seniūnų, kurie stovėjo priešais šventyklą. Jis dar aniems sakė: „Suterškite šventyklą ir pripildykite prieškiemius užmuštųjų. Paskui išeikite lauk ir užmušinėkite mieste!“
    Viešpaties šlovė, palikusi šventyklos slenkstį, sustojo viršum kerubinų. Tada kerubinai sumojo sparnais ir, traukdami pro mano akis, pakilo nuo žemės; tą patį padarė ir ratai. Jie sustojo prie rytinių Viešpaties namų vartų angos. Virš jų dunksojo Izraelio Dievo šlovė. Tai buvo būtybės, kurias buvau matęs po Izraelio Dievu prie Kebaro upės, ir aš pažinau, kad tai buvo kerubinai. Kiekvienas turėjo po keturis veidus ir po keturis sparnus, o po savo sparnais jie turėjo tarytum žmogaus rankas. Jų veidų išvaizda buvo tokia pat kaip veidų, kuriuos buvau matęs prie Kebaro upės. Kiekvienas jų ėjo ta kryptimi, kur rodė jo veidas.

Atliepiamoji psalmė (Ps 112, 1–6)

P. – Viešpaties garbė aukštesnė už dangų.
Arba: Aleliuja.

Dievo tarnai, giedokit,
garbinkite Viešpaties vardą!
Šlovė Viešpaties vardui
dabar ir per amžius! – P.

Nuo pat saulėtekio iki saulėlydžio
tebus šlovinamas Viešpaties vardas.
Aukštai virš tautų yra Viešpats,
garbė jo aukštesnė už dangų. – P.

Kas toks, kaip mūsų Viešpats Dievas?
Jis aukštybėj gyvena,
iš ten žvelgia žemyn į dangų ir žemę. – P.

P. Aleliuja. – Dievas Kristuje sutaikino su savimi žmones
                     ir patikėjo mums sutaikinimo žinią. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 18, 15–20)

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
    „Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių. Jeigu jis paklausys, tu laimėjai savo brolį. O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad visa byla remtųsi dviejų ar trijų liudytojų parodymais. Jeigu jis ir jų nepaklausytų, pranešk bendruomenei. O jei nepaklus nė bendruomenei, tebūnie jis tau kaip pagonis ir muitininkas.
    Iš tiesų sakau jums: ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje.
Ir dar sakau jums: jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti bet kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur du ar trys susirinkę vardan manęs, ten ir aš esu tarp jų“.