Pirmasis skaitinys (Ez 1, 2–5. 24–28c)

   Penktaisiais karaliaus Jojakino ištrėmimo metais, penktąją mėnesio dieną, chaldėjų krašte prie Kebaro upės, Viešpaties žodis pasigirdo Buzio sūnui kunigui Ezechieliui. Tenai ant jo nusileido Viešpaties ranka.
    Aš regėjau: štai iš šiaurės kilo vėtra, didžiulis debesis su žybsinčia ugnimi, kuri švietė aplinkui. Iš ugnies tviskėjo žibėjo lyg auksas. Josios viduryje pasirodė kažkas panašaus į keturias būtybes, kurios turėjo žmogaus pavidalą.
    Aš girdėjau jų sparnų šlamėjimą lyg didelių vandenų ošimą, lyg Visagalio balsą. Joms einant, audringas ošimas prilygo kariuomenės stovyklos triukšmui. Stovėdamos savo sparnus laikė pakeltus. Ošimas buvo ir virš aikštelės, esančios virš jų galvų. Stovėdamos savo sparnus jos laikė pakeltus.
    Aikštelės virš jų galvų viršuje buvo kažkas atrodąs kaip safyras ir panašėjąs į sostą. Ant to panašėjančio į sostą sėdėjo tarsi žmogaus pavidalas. Aukščiau nuo to, kas atrodė tartum jo šlaunys, regėjau lyg aukso ugnies vainike blizgėjimą. Žemiau nuo to, kas atrodė kaip jo šlaunys, regėjau lyg ugnį ir ryškų aplinkui švytėjimą. Kaip vaivorykštė, lietingą dieną pasirodanti debesyse, taip ryškus atrodė aplinkui švytėjimas.
    Tai šitaip maždaug atrodė Viešpaties šlovė. Ir visa tatai išvydęs, aš veidu parpuoliau ant žemės.

Atliepiamoji psalmė (Ps 148, 1–2. 11–14)

P. – Pilnas yra dangus ir žemė jo garbės.

Garbinkite Viešpatį danguje,
šlovinkite jį ten, aukštybėj.
Šlovinkit jį, visi angelai,
šlovinkit Viešpatį, dangaus kareivijos! – P.

Žemės valdovai ir visos tautos,
jūs, kunigaikščiai ir žemės teisėjai,
jaunuoliai ir mergaitės,
seneliai su mažutėliais. – P.

Garbinkite Viešpaties vardą,
nes jisai vienas didingas.

Jo šlovė aidi po dangų ir žemę – P.

Savo tautos jis galybę iškėlė.
Viešpačiu didžiuosis jo išrinktieji,
Izraelio vaikai, artimieji jo žmonės. – P.

P. Aleliuja. – Dievas pašaukė mus per Evangeliją,
                    kad įgytume mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus garbę.  – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 17, 22–27)

    Bebūdamas su mokiniais Galilėjoje, Jėzus jiems pasakė: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys jį, o trečią dieną jis prisikels“. Tada jie labai nuliūdo.
    Atėjus jiems į Kafarnaumą, prie Petro priėjo didrachmų rinkėjai ir paklausė: „Ar jūsų mokytojas nemoka didrachmos?“ Jis atsakė: „Taip!“
    Kai parėjo į namus, Jėzus pirmas jį prakalbino: „Kaip manai, Simonai? Iš ko žemės karaliai ima muitą ar mokestį: iš savo vaikų ar iš svetimųjų?“ Jis atsakė: „Iš svetimųjų“. Jėzus jam tarė: „Taigi vaikai laisvi. Tačiau, kad jų nepiktintume, nueik prie ežero, užmesk meškerę, paimk pirmą užkibusią žuvį; ją pražiodęs, rasi staterą. Paimk jį ir atiduok jiems už mane ir už save“.