XVII eilinė savaitė
Penktadienis


Pirmasis skaitinys (Jer 26, 1–9)

    Judo karaliaus Jojakimo, Jošijo sūnaus, viešpatavimo pradžioje pasigirdo šis Viešpaties žodis:
    „Štai ką sako Viešpats: 'Atsistok Viešpaties priekiemy ir žmonėms, atvykstantiems iš visų Judo miestų pagarbinti Viešpaties namuose, paskelbk visus žodžius, kuriuos esu tau pavedęs paskelbti; nepraleisk nė vieno žodžio! Galbūt jie klausys ir kiekvienas pames savo blogąjį kelią, o aš pagailėsiu nelaimės, kurią dėl piktų jų darbų esu jiems sumanęs.
Tad jiems pasakyk: Štai ką Viešpats sako: jei neklausysite mano žodžio ir nesilaikysite mano jums duoto nurodymo, jei neklausysite žodžių mano tarnų pranašų, kurių jums nuolat siunčiu (nors jų ir neklausote), tai aš pasielgsiu su šitais namais kaip su Šilu ir paversiu šį miestą keiksmu visoms žemės tautoms'“.
    Kunigai, pranašai ir tauta klausėsi, kaip šiuos žodžius Jeremijas kalbėjo Viešpaties namuose. Pasakiusį visa, ką Viešpats jam buvo pavedęs paskelbti prieš visą tautą, kunigai, pranašai ir tauta Jeremiją sučiupo ir šaukė: „Dabar tu mirsi! Kam tu Viešpaties vardu pranašauji: Šitiems namams atsitiks kaip Šilui, ir šis miestas bus nusiaubtas, jo gyventojai išnaikinti!“ Visa tauta susibūrė Viešpaties namuose prieš Jeremiją.

Atliepiamoji psalmė (Ps 68, 5. 8–10. 14)

P. – Išklausyk mane, Viešpatie, nes tu didžiai geras.

Daugiau kaip plaukų ant galvos turiu priešų,
be priežasties jie manęs neapkenčia.
Galingesni jie kaip aš, neteisingai prieš mane eina:
argi nevogęs turėčiau grąžinti?! – P.

Dėl tavęs man tenka kentėti užgaules,
turi raudonuot veidas.
Esu savo broliams svetimas tapęs,
nebe giminė vaikams tos pačios močios.
Kadangi uoliai rūpinaus tavo šventove,
mane niekina tie, kurie tave užgaulioja. – P.

Bet aš į tave, o Dieve, kreipiuosi:
jau metas tau, Viešpatie, būt maloningam.
Mane išklausysi, nes tu didžiai geras,
teikiantis ištikimą savo pagalbą. – P.

Posmelis prieš evangeliją (1 Pt 1, 25)

P.  Aleliuja. – Viešpaties žodžiai išlieka per amžius.
                      Tokia yra jums paskelbtoji geroji naujiena. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 13, 54–58)

    Jėzus parėjo į savo tėviškę ir ėmė mokyti žmones sinagogoje, taip kad jie stebėjosi ir klausinėjo:
    „Iš kur šitam tokia išmintis ir stebuklinga galybė? Argi jis ne dailidės sūnus?! Argi jo motina nesivadina Marija, o Jokūbas, Juozapas, Simonas ir Judas argi ne jo broliai? Ir jo seserys – argi jos ne visos gyvena pas mus? Iš kur jam visa tai?“ Ir jie ėmė piktintis juo.
    O Jėzus jiems atsakė: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje ir savo namuose“. Dėl jų netikėjimo jis ten nedarė tiek daug stebuklų.