Pirmasis skaitinys (Jer 18, 1–6)

    Žodis, kurį Jeremijas išgirdo iš Viešpaties: „Kelkis ir eik į puodžiaus namus! Tenai aš paskelbsiu tau savo žodžius“.
    Tad aš nuėjau į puodžiaus namus. Kaip tik jis bedirbąs prie savo žiestuvo. Jei dirbamas indas jam nenusisekdavo, kaip gali pasitaikyti su moliu puodžiaus rankoje, tai puodžius nužiesdavo iš jo kitą indą, koks jam visai patikdavo.
    Tada pasigirdo man Viešpaties žodis: „Ar aš, Izraelio namai, negaliu su jumis pasielgti, kaip šitas puodžius? – tai Viešpaties žodis. – Kaip molis puodžiaus rankose, taip jūs, Izraelio namai, štai esate mano rankoje“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 145, 1–6)

P. – Laimingas, kurį Dievas palaiko.

Mano siela, Viešpatį garbink!
Šlovinsiu Viešpatį, kolei gyvensiu!
Jam vis skambės mano giesmės, kol žemėje būsiu. – P.

Nėr ko tikėtis galiūnais:
jie yra žmonės, išgelbėt negali.
Kai jų dvasia iškeliauja, kūnas sugrįžta į dulkes,
vėjais nueina, kas jų sumanyta. – P.

Laimingas, kurį Jokūbo Dievas palaiko,
kas deda viltį į Viešpatį Dievą.
Jis dangų, žemę, jūrą sutvėrė
ir juose esančius daiktus. – P.

P.  Aleliuja. – Viešpatie, atverk mūsų širdį
                     tavo Sūnaus žodžiams. – P. Aleliuja.
 
Evangelija (Mt 13, 47–53)

    Jėzus kalbėjo miniai:
    „Su dangaus karalyste yra kaip su ežeran metamu tinklu, užgriebiančiu įvairiausių žuvų. Kai jis pilnas, jį išvelka į krantą, susėda ir surenka gerąsias į indus, o blogąsias išmeta. Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų tarpo ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.
    Ar supratote visa tai?“
    Jie jam sako: „Taip“.
    Tuomet jis tarė: „Todėl kiekvienas Rašto aiškintojas, tapęs dangaus karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų“.
    Baigęs sakyti tuos palyginimus, Jėzus iškeliavo iš tenai.