Pirmasis skaitinys (Jer 15, 10. 16–21)

    (Kalba pranašas:) Vargas man, mano motina, kad pagimdei mane, vaidų ir ginčų vyrą visam pasauliui! Aš niekam neskolinau, nieko neskolingas, o visi mane keikia.
    Kada nuo tavęs atsirado žodžių, jie buvo man valgis; tavasis žodis – man laimė ir džiaugsmas širdžiai, nes man tavo vardas paskelbtas, Viešpatie, kareivujų Dieve.
    Nesėdžiu aš linksmas šaipūnų būry; tavo rankos prislėgtas vienišas sėdžiu, nes narso mane tu pripildei. Kodėl taip užsitęsė mano liga, kodėl taip piktybinė mano žaizda, kad ji vis neužgyja? Tu man tapai kaip išsenkąs upelis, kur nebetikra vandens.
    Viešpats į tai atsiliepia: „Jei atsiversi, tau leisiu sugrįžti, ir vėl galėsi mano akivaizdon stoti. Jei kilniai kalbėsi ir vengsi šiurkštybių, mano burna būti galėsi. Anie pas tave turės grįžti, o tu pas anuos gi negrįžki! Tada aš tave padarysiu tvirtu, variniu mūru šiai tautai. jei kas norės tave pulti, tavęs neįveiks, nes aš su tavimi, kad tau padėčiau ir tave gelbėčiau – Viešpaties žodis! Iš tikro, tave aš išgelbėsiu iš piktųjų rankos, tave išvaduosiu iš smurtautojų kumščio“.    

Atliepiamoji psalmė (Ps 58, 2–5. 10–11. 17–18)

P. – Dievas – prieglauda mano sielvarto dienai atėjus.

O Dieve, mane išgelbėk iš priešų,
nuo užpuolikų apsaugok.
Iš piktadarių išvaduoki,
išlaisvink iš kraujo liejikų. – P.

Štai kaip jie tyko mano gyvybės,
sąmokslus prieš mane rezga galiūnai.
Kaltės neturiu, nesu, Viešpatie, pikta padaręs,
mane vejas, užpuldinėja nekaltą. – P.

O mano tvirtybe, į tave aš žiūrėsiu,
tu man apsauga esi, Dieve.
Gailestingasis mano Dievas ateis, Dievas gelbės,
ir aš pasijuokti iš priešų galėsiu. – P.

O aš sau giedosiu apie tavo galybę,
žavėsiuos su rytu, koks tu maloningas.
Apsauga tu, prieglauda mano,
sielvarto dienai atėjus. – P.

O mano tvirtybe, tau skambinsiu giesmes,
tu man apsauga esi, Dieve!
Dieve, koks tu man geras! – P.

P.  Aleliuja. – Jus aš draugais vadinu, – sako Viešpats, –
                     nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 13, 44–46)

    Jėzus kalbėjo minioms:
    „Su dangaus karalyste yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą.

    Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį“.