Pirmasis skaitinys (Jer 14, 17–22)

    (Kalba pranašas:) Mano akys paplūdusios ašarom dieną ir naktį, neturi ramybės. Mat didelis smūgis ištiko mergelę, tautos mano dukrą,– sunki jai žaizda padaryta. Išeinu į laukus – tenai užmušti kalavijo! Pareinu į miestą – ten bado kančios! Net pranašas ir kunigas ištremiami į nežinomą šalį.
    (Tauta skundžiasi:) Argi tu Judą visai jau atstūmei, ar tavo širdžiai Sionas bjaurus pasidarė? Kam gi mus sumušei taip, jog mums nebėra pagijimo? Tikėjomės ramybės, o nėra nieko gera; laukėme gydymo meto, bet štai tik baisybės!
    Suprantame, Viešpatie, savo neteisumą, mūsų tėvų kaltumą. Tikrai mes esame tau nusidėję. Dėl savojo vardo tu nepaniekink mūsų, neatstumk šlovingojo savo sosto! Atsimink savo sandorą su mumis ir nenutrauk jos!
    Argi pagonių stabų yra lietaus siuntėjų? Bene pats dangus duoda lietų? Ar tai – ne tu, Viešpatie, mūsų Dieve? Mes į tave savo viltį dedam, nes tu visa tai padarei.

Atliepiamoji psalmė (Ps 78, 8–9. 11. 13)

P. – Viešpatie, mus išvaduoki, kad skambėtų šlovė tavo vardui.

Mums neminėk mūsų senolių kaltybių,
skubėk gailestingai mūsų prikelti,
nes mes tapome visiški skurdžiai. – P.

Mūsų Gelbėtojau, Dieve, padėk mums:
garbė bus tavo vardui!
Mus išvaduoki, atleiski mūsų kaltybes,
kad skambėtų šlovė tavo vardui. – P.

Belaisvių raudos tave tepasiekia,
ir galinga ranka išgelbėki pasmerktus mirti.
O mes, tavo žmonės, tavo ganyklų avelės,
tau amžiais dėkosim,
kartų kartomis teiksim tau šlovę. – P.

P.  Aleliuja. – Sėkla – tai Dievo žodis, sėjėjas – Kristus.
                     Kas jį suranda, bus gyvas per amžius. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 13, 36–43)

    Paleidęs minias, Jėzus keliavo namo. Prie jo priėjo mokiniai ir prašė: „Išaiškink mums palyginimą apie rauges dirvoje“. Jis atsiliepė:
    „Sėjantysis gerą sėklą yra Žmogaus Sūnus. Dirva – tai pasaulis. Gera sėkla – karalystės vaikai, o raugės – piktojo vaikai. Jas pasėjęs priešas – velnias. Pjūtis – tai pasaulio pabaiga, o pjovėjai – angelai.
    Taigi, kaip surenkamos ir sudeginamos raugės, taip bus ir pasaulio pabaigoje. Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, tie išrankios iš jo karalystės visus papiktintojus bei nedorėlius ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas. Tuomet teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo karalystėje.
    Kas turi ausis, teklauso!“