Pirmasis skaitinys (Jer 7, 1–11)

    Žodis, kurį Jeremijas išgirdo iš Viešpaties: „Atsistok Viešpaties namų vartuose ir skelbk šį žodį. Sakyk: 'Klausykitės Viešpaties žodžio, visas Judai, visi, kurie žengiate pro šituos vartus pagarbinti Viešpaties!'“
    Kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas šitaip byloja: „Pataisykite savo kelius ir darbus, tuomet aš jums leisiu gyventi šioje vietoje! Nesikliaukite apgaulingais žodžiais: 'Čia Viešpaties šventykla, Viešpaties šventykla, Viešpaties šventykla!'
    Tik jeigu tikrai pataisysite savo kelius ir darbus, jeigu teisingai spręsite ginčą, jeigu neskriausite svetimšalių, našlių ir našlaičių, nepraliesite šitoje vietoje nekalto kraujo ir nebėgsite savo nelaimei paskui svetimus dievaičius, tuomet aš jums leisiu gyventi šitoje vietoje – šalyje, kurią aš jūsų protėviams seniai visam laikui esu atidavęs.
    Deja, jūs apgaulingais žodžiais kliaujatės, savo nenaudai. Kokias? Ogi vogti, žudyti, svetimauti, kreivai prisiekinėti, aukoti Baalui ir kitiems dievaičiams, kurių nepažįstate – ir tai darydami ateinate ir stojate mano akivaizdon šiuose namuose, pavadintuose mano vardu, ir sakote: 'Mes esame saugūs, kad vėl darytume anas baisenybes!
    Ar mano namai, pavadinti manuoju vardu, pasidarė jūsų akyse plėšikų lindyne?! Na, tai ir aš į juos šitaip žiūrėsiu, – Viešpaties žodis!“

Atliepiamoji psalmė (Ps 83, 3–6. 8–11)

P. – Kaip miela man tavo buveinė, dangaus kariuomenių Viešpatie!

Siela man ilgisi, alpsta
Viešpaties kiemo atšlainių.
Mano širdis ir mano kūnas
džiūgaudami sveikintų gyvąjį Dievą. – P.

Net žvirblis pastoginę susiranda,
blezdinga susikrauna lizdą vaikeliams.
Ilgiuosi aukuro tavo,
o dangaus kariuomenių Viešpatie,
o mano Dieve, mano Valdove! – P.

Laimingi, kurie namuose tavo gyvena,
nuolatos teikia tau, Viešpatie, šlovę.
Laimingas žmogus, kurį remia tavo pagalba,
jie nuo tvirtovės žygiuoja tvirtovėn. – P.

Viena diena tavo atšlainiuos geresnė
negu tūkstantis kur kitur
Maloniau man prie Dievo namų slenksčio palikti,
kaip nedorėlių pastogėj viešėti. – P.

P. Aleliuja. – Su romumu priimkite įdiegtąjį žodį,
                    kuris gali išgelbėti jūsų sielas. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 13, 24–30)

   Jėzus pateikė jiems  palyginimą:
    „Su dangaus karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą. Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau.
    Kai želmuo paūgėjo ir išplaukėjo, pasirodė ir raugės. Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: 'Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?' Jis atsakė: 'Tai padarė mano priešas'. Tarnai pasisiūlė: 'Jei nori, mes eisime ir jas išravėsime'.
    Jis atsakė: 'Ne, kad kartais, ravėdami rauges, neišrautumėte su jomis ir kviečių. Palikite abejus augti iki pjūties. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: 'Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną'“.