Pirmasis skaitinys (Jer 2, 1–3. 7–8. 12–13)

    Man pasigirdo Viešpaties žodis:
    „Eik ir šauk Jeruzalei į ausį: 'Štai ką Viešpats sako: Prisimenu tavo ištikimybę jaunystėje, tavo meilę po santuokos – kaip paskui mane tu sekiojai po tyrus, be pasėlio žemėje. Izraelis Viešpačiui buvo šventa nuosavybė, pirmasis jo derliaus vaisius. Kas valgė jo, prasikalto – nelaimė tokį ištiko',– taip sako Viešpats“.
    „Paskui aš jus atvedžiau į sodų kraštą, kad duočiau jums valgyti jo vaisius ir naudotis jo turtais. Bet, vos tik tenai atsiradę, jūs suteršėte manąjį kraštą ir pavertėte mano nuosavybę man pasibjaurėjimu. Kunigai neklausė: 'Kur yra Viešpats?' Įstatymo sargai manęs nepažino, tautos ganovai manęs nesilaikė. Pranašai pranašavo Baalo vardu, nusekė paskui niekingus dievaičius“.
    „Baisėkitės, dangūs, nušiurpkite smarkiai,– taip sako Viešpats. – Nes mano tauta padarė dvi neteisybes: paliko mane, gyvojo vandens šaltinį, ir išsikasė kūdras, be užtūros kūdras, kurios vandens nepalaiko“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 35, 6–11)

P. – Pas tave, Viešpatie, gyvybės šaltinis.

Kaip dangus aukštas, Viešpatie, tavo gailestingumas,
ištikimumas debesis siekia,
ir teisingumas – kaip Dievo kalnai,
kaip gilios jūros – tavo sprendimai. – P.

Vai, kaip brangi, Viešpatie, tavo malonė!
Pavėsin tavo sparnų prisiglaust bėga žmonės.
Sočiai maitinami jie tavo būste,
linksmybių srautu tu juos nugirdai. – P.

Tikrai pas tave gyvybės šaltinis,
ir tavo šviesoje regėsim šviesybę.
Vis rodyk malonę savo gerbėjams,
o tyraširdžiams – teisumą. – P.

P.  Aleliuja. – Šlovė tau, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie,
                     kad karalystės paslaptis apreiškei mažutėliams. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 13, 10–17)

    Priėję prie Jėzaus, mokiniai paklausė: „Kodėl jiems kalbi palyginimais?“
    Jėzus atsakė: „Jums leista pažinti dangaus karalystės paslaptis, o jiems neleista. Mat, kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. Aš jiems kalbu palyginimais todėl, kad jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta. Jiems pildosi Izaijo pranašystės žodžiai:
    'Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite. Šitų žmonių širdis aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir aš jų nepagydyčiau'.
    Todėl palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi. Iš tiesų sakau jums: daugel pranašų ir teisiųjų troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo“.