Pirmasis skaitinys (Jer 1, 1. 4–10)

    Hilkijo, vieno iš Anatato, Benjamino žemėje, kunigų, sūnaus Jeremijo žodžiai.
    Man buvo paskelbtas Viešpaties žodis: „Dar prieš sutverdamas motinos kūne, tave aš esu išsirinkęs; prieš tau išeinant iš motinos įsčių, tave aš pašventinau – pranašu tautoms tave aš paskyriau“.
    Tuomet aš tariau: „Ak, mano Viešpatie ir mano Dieve! Juk aš dar nemoku kalbėti: aš dar per jaunas!“
    Bet Viešpats man tarė: „Nesakyk: 'Aš dar per jaunas!' Kur tik Tave aš pasiųsiu, tu eisi, ir ką tau pavesiu, tu skelbsi. Tu jų nebijok, nes aš su tavim ir tau padėsiu, – tai Viešpaties žodis“.
    Ir Viešpats, ištiesęs savo ranką, palietė mano lūpas ir tarė: „Aš įdedu į tavo lūpas savo žodžius. Štai šiandien statau tave tautoms ir valstybėms, kad rautum ir griautum, naikintum ir siaubtum, statytum ir sodintum“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 70, 1–6. 15. 17)

P. – Šlovins mano burna, Viešpatie, tavo pagalbą.

Tavo prieglobstin, Viešpatie, bėgu,
ir niekuomet man neteks kaisti iš gėdos.
Kaip teisingas esi, trauk mane, gelbėk,
kreipk į mane savo ausį, vaduoki! – P.

Tu būk man uola prisiglausti,
gelbėtis – galinga tvirtovė.
Tikrai, tu mano uola ir mano tvirtovė!
Gelbėk, o Dieve, mane nuo nedorėlio rankos. – P.

Tu, Dieve, man ramstis,
tavimi aš viliuosi nuo pat savo jaunystės.
Nuo pat užgimimo mane tu globojai,
buvai mano sargas nuo pat kūdikystės. – P.

Šlovins mano burna tavo teisybę,
tavo pagalbą – per visą dieną.
Kaip mokei, Dieve, mane nuo jaunystės,
skelbiu lig šiol tavo nuostabius darbus. – P.

Posmelis prieš evangeliją

P.  Aleliuja. – Sėkla – tai Dievo žodis, sėjėjas - Kristus.
                     Kas jį suranda, bus gyvas per amžius. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 13, 1–9)

     Vieną dieną, išėjęs iš namų, Jėzus sėdėjo ant ežero kranto. Prie jo susirinko didžiulė minia; todėl jis įlipo į valtį ir atsisėdo, o visi žmonės stovėjo pakrantėje. Ir jis daug jiems kalbėjo palyginimais. Jis sakė:
    „Štai sėjėjas išsirengė sėti. Jam besėjant, vieni grūdai nukrito prie kelio, ir atskridę paukščiai juos sulesė. Kiti nukrito ant uolų, kur buvo nedaug Žemės. Jie greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. Saulei patekėjus, daigai nuvyto ir, neturėdami šaknų, sudžiuvo. Kiti krito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos. Dar kiti nukrito į gerą žemę ir davė derlių: vieni šimteriopą grūdą, kiti šešiasdešimteriopą, dar kiti trisdešimteriopą.
    Kas turi ausis, teklauso!“