Pirmasis skaitinys (Mch 7, 14–15. 18–20)

    Viešpatie, savo lazda ganyk savo tautą – avis savąsias, gyvenančias vienas dykynėj, derlingos šalies vidury! Te vėl jos ganysis Bašane ir Gileade kaip kadaise. Kaip dienomis, kada tu vedei iš Egipto, leisk mums išvysti tavo stebuklų!
Kas, jei ne tu, yra Dievas, kuris kaltę atleidžia ir nusižengimą dovanoja likučiams tautos, kuri jo paveldėta? Ne visą laiką teesti supykęs, jis mėgsta parodyti gailestingumą.
    Ir vėl jis mūsų pasigailės, užmynios mūsų kaltybę. Visas mūsų nuodėmes jūros gelmėsna sumesi. Parodysi ištikimybę Jokūbui ir gailestingumą Abraomui, kaip tiems mūsų protėviams esi prisiekęs kadaise.

Atliepiamoji psalmė (Ps 84, 2–8)

P. – Parodyk mums, Viešpatie, savo gerumą.

Viešpatie, tu savo šaliai esi maloningas,
į gerąją pusę kreipi Jokūbo krašto likimą.
Nuodėmes tu savo tautai atleidi,
dovanoji visas jų kaltybes.
Sulaikai visą apmaudą savo,
šiurpulingai rūstaut paliauji. – P.

Atgaivinki mus, Dieve, vaduotojau mūsų,
liaukis apmaudą rodęs.
Negi jau amžiais mums rūstus būsi,
negi kartų kartomis apmaudausi? – P.

Nejau gyvenimo mums negrąžinsi,
argi nebeteks tavo tautai tavim pasidžiaugti?
Parodyk mums, Viešpatie, savo gerumą,
suteik išganingą pagalbą. – P.

P.  Aleliuja. – Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, – sako Viešpats, –
                     ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 12, 46–50)

    Jėzui dar tebekalbant minioms, štai jo motina ir broliai stovėjo lauke ir norėjo su juo pasimatyti. Tuomet kažkas jam pranešė: „Štai tavo motina ir broliai stovi lauke, nori su tavim pasikalbėti“.
    Jis atsakė pranešusiam: „Kas gi mano motina ir kas mano broliai?“
    Ir, ištiesęs ranką į mokinius, tarė: „Štai mano motina ir mano broliai? Kiekvienas, kas tik vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina“.