XV eilinė savaitė
Šeštadienis


Pirmasis skaitinys (Mch 2, 1–5)

    Vargas tiems, kurie savo gultuose negandą ruošia ir daro pikta. Sulig ryto aušra jie tai įvykdo, nes turi tam galią. Užsigeidžia laukų ir juos pasiglemžia, užsinori namų ir juos pasigriebia. Jie smurtauja prieš žmogų ir jojo namus, prieš savininką ir jo nuosavybę.
    Tad Viešpats byloja: „Štai aš paruošiu šiai kartai nelaimę, taip kad iš jos kaklo nebeištrauksite ir savo galvos aukštai nebekelsite, nes laikas bus piktas. Tą dieną dainuos jus išjuokiančią dainą, užtrauks raudą: „Mes sunaikinti, mes sunaikinti! Savosios tautos palikimą Viešpats parduoda, ir niekas jau jo negrąžins; jis mūsų laukus išdavikams dalija!“
    Todėl Viešpaties bendrijoje nebebus nė vieno, kuris jums ištemptų matavimo virvę dėl žemės likimo“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 10 (Hebr.), 1–4. 7–8. 14)

P. – Neužmirški, Viešpatie, savo vargdienių!

Viešpatie, kodėl nuo manęs taip nutolai,
kodėl mano nelaimėj slepiesi?
Bedievis didžiuojas, nuo jo nelaimingasis kenčia,
pakliuvęs į pinkles, ano sumanytas. – P.

Blogasis, patenkinęs įgeidžius, girias,
gobšuolis didžiuojas.
Nedoras žmogus iš Viešpaties juokias:
„Niekas manęs nenubaus: juk nėra Dievo!“ – P.

Jo burnoje vien tik keiksmas, smurtas, apgaulė,
iš jo liežuvio – vargas ir neteisybės.
Tyko prie kelio kur įsilindęs,
iš pasalų nekaltąjį žudo. – P.

Tu gi aiškiai regi aimanas, kančią;
tu prie savęs juos priglausi.
Vargdienis tau atsiduoda,–
našlaičiui padėsi. – P.

Posmelis prieš evangeliją (2 Kor 5, 19)

P. Aleliuja.–Dievas Kristuje sutaikino su savimi žmones
                   ir patikėjo mums sutaikinimo ženklą.– P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 12, 14–21)

    Išėję iš sinagogos fariziejai susimokė Jėzų pražudyti.
    Tai žinodamas, Jėzus pasitraukė iš ten. Daugelis sekė paskui jį, ir jis visus gydė, bet įspėdavo, kad jo negarsintų. Taip turėjo išsipildyti pranašo Izaijo žodžiai:
    „Štai mano išrinktasis tarnas, mano mylimasis, kuriuo gėrisi mano siela. Aš suteiksiu jam savo dvasios, ir jis skelbs tautoms tikrąją tiesą. Jis nesiginčys, nešauks, ir negirdės niekas gatvėse jų balso. Jis nenulauš palūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio, kol neatneš teisybei laimėjimo; o jo vardas teiks viltį tautoms!“