Pirmasis skaitinys (Am 5, 14–15. 21–24)

    Ieškokite gera, ne bloga, tada jūs gyvensite, ir, kaip jūs sakote, Viešpats, kareivijų Dievas, bus su jumis. Nekęskite pikta, pamėkite gera, teisme žiūrėkite teisės! Galbūt tada Viešpats, kareivijų Dievas, Juozapo likučiams bus gailestingas.
    „Aš neapkenčiu jūsų švenčių, – taip sako Viešpats, – bjauriuosi jomis – negaliu jūsų iškilmių kęsti. Kai jūs man aukojate deginamąsias aukas, nėra man malonios tos jūsų dovanos, ir jūsų riebiųjų padėkos atnašų nenoriu matyti. Nustokite savo giesmėm kėlę triukšmą! Aš tavo skambinimo arfa nenoriu klausytis. Tik teisė tarytum vanduo tesrovena, teisingumas – kaip niekad neišsenkąs upelis“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 49, 7–13. 16–17)

P. – Kas tiesiai žygiuoja, tam parodysiu Dievo išganymą.

Pasiklausyk, mano tauta, aš tau kalbėsiu,
barsiu tave, Izraeli:
juk Dievas tau – tai aš, tikrasai Dievas. – P.

Ne dėl aukų aš tave barsiu:
deginamąsias aukas visuomet man aukoji.
Iš tavo tvarto nereikia man veršio,
nei ožio iš tavo bandos. – P.

Argi ne mano visi miško žvėrys
ir kalnuose tūkstančiai laukinių gyvūnų?
Visus dangaus sparnuočius aš pažįstu,
ir kas laukuose juda kruta, žinau aš. – P.

Jei alkanas būsiu, tau nesiskųsiu,
nes mano pasaulis ir kas tik pasauly.
Argi valgysiu aš jaučio mėsą,
ar ožių kraują, manote, gersiu? – P.

Kam dar tu įsakus mano skaičiuoji,
kam dar tavo burna mano sutartį mini,
jei tu mano tvarkos laikytis nenori,
jei sviedi šalin mano žodį? – P.

P. Aleliuja. – Savo valia Tėvas pagimdė mus tiesos žodžiu,
                     kad mes būtume tarsi pirmienos tarp jo kūrinių. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 8, 28–34)

    Kai Jėzus priplaukė kitą krantą gadariečių krašte, jam priešais atbėgo du demonų apsėstieji, išlindę iš kapinių rūsių. Jiedu buvo tokie pavojingi, kad niekas negalėjo ramiai praeiti anuo keliu. Ir štai jiedu ėmė šaukti: „Ko tau iš mūsų reikia, Dievo Sūnau?! Atėjai pirm laiko mūsų kankinti?“
    Truputį toliau ganėsi didelė kaimenė kiaulių. Demonai ėmė prašytis: „Jeigu mus išvarysi, tai siųsk kiaulių bandon“. Ir jis įsakė: „Nešdinkitės!“ Tuomet demonai išėjo ir apniko kiaules. Ir štai visa banda metėsi nuo skardžio į ežerą ir gavo galą vilnyse.
    Piemenys pabėgo ir, pasiekę miestą, viską išpasakojo, taipogi ir apie apsėstuosius. Tada visas miestas išėjo priešais Jėzų ir, vos jį pamatę, prašė pasišalinti iš jų krašto.