XII eilinė savaitė
Antradienis

Pirmasis skaitinys (2 Kar 19, 9b – 11. 14 – 21. 31 – 35a. 36)

   Asūro karalius Sanheribas pasiuntė pas Judo karalių Hiskiją pasiuntinius su pranešimu:„Jūs taip sakysite Judo karaliui Hiskijui: 'Nesiduok klaidinamas savojo Dievo, kuriuo tu tiki, Kad Jeruzalė nepateksianti į Asūro karaliaus rankas. Esi juk girdėjęs, ką padarė Asūro karaliai su visomis kitomis šalimis: jas pasmerkė žlugti. O tu manai išsigelbėsiąs?'“
    Hiksijas, paėmęs iš pasiuntinių raštą ir perskaitęs jį, nuėjo į Viešpaties namus, ten išskleidė raštą Viešpaties akivaizdoje ir, melsdamasis Viešpačiui sakė : „Viešpatie, Izraelio Dieve, iškilęs viršum cherubinų! Esi tu vienintelis visų žemės karalysčių Dievas. Tu padarei dangų ir žemę. Atsuk į mane savo ausį, Viešpatie, ir klausykis! Atverk, Viešpatie, savo akis ir pažvelk į šičia! Klausykis, ką sako Sanheribas, atsiuntęs pasiuntinį tyčiotis iš gyvojo Dievo. Tiesa, Viešpatie, Asiūro karaliai sunaikino tautas, nuniokojo jų šalis ir į ugnį sumetė jų dievaičius. Bet tai ir nebuvo dievaičiai, o tik žmogaus rankų darbai – iš medžio ir akmens; todėl juos ir sunaikino. Dabar gi, Viešpatie, mūsų Dieve, išgelbėk mus iš jo rankų, kad visos žemės karalystės pažintų, jog tu, Jahve, esi vienintelis Dievas!“
   Amoso sūnus pranašas Izaijas siuntė pas Hiskiją žmogų ir liepė jam pasakyti: „Štai ką sako Viešpats, Izraelio Dievas: 'Aš išgirdau, kaip tu man meldeisi dėl Asūro karaliaus Sancheribo! Viešpaties žodis, atsakantis jam yra toks: Tave niekina, tave pašiepia mergaitė, Siono dukra. Duktė Jeruzalė dėl tavęs su panieka kraipo galvą. Iš Jeruzalės žengs išsilikę, iš Siono kalno patrauks išsigelbėję. Tai padarys užsidegęs Viešpaties uolumas.'
    Todėl – taip Viešpats kalba apie Asūro karalių; ' Jis neįsiverš į šį miestą; neiššaus nė vienos strėlės, neužbėgs ant jo savo skydo saugomas, nesupils prieš jį nė vieno pylimo. Keliu, kuriuo buvo atėjęs, jisai ir sugrįš, bet į miestą neįsiverš, – tai Viešpaties žodis! Aš ginsiu ir gelbėsiu tą miestą dėlei savęs ir dėl savo tarno Dovydo'“.
    Anąnakt atvyko Viešpaties angelas ir asirų stovykloje, išžudė šimtą dvidešimt penkis tūkstančius vyrų. Tada Asūro karalius Sanheribas susiruošė ir sugrįžo į savąją šalį. Jisai pasiliko Ninevėje.

Atliepiamoji psalmė (Ps 47, 2–4. 10–11)

P.  –  Savo miestą stiprina Dievas per amžius.

Tikrai Viešpats didis, ir jį reikia garbint,
jį šlovint mieste, kuriame jis gyvena.
Čia šventas jo kalnas – kalvų pažiba:
juo žavisi žemė. – P.

Tai Siono kalnas – šiaurinė riba,
Valdovo didžiojo miestas.
Jo rūmuose Dievas gyvena,
Viešpats – galingas gynėjas. – P.

Kai būnam tavo šventovėj,
atsimenam vis, koks esi maloningas.
Tavoji, Dieve, šlovė, kaip ir tavo vardas,
pasiekia pakraščius žemės.
Tavoji ranka elgias teisingai. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 8, 12 )

P.  Aleliuja. – Aš – pasaulio šviesa, – sako Viešpats. –
                    Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 7, 6. 12–14)

    Jėzus bylojo savo mokiniams:
    „Neduokite šventenybių šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais jų nesutryptų ir apsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų“.
    „Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai yra įstatymas ir Pranašai“.
    „Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių. Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda“.