Pirmasis skaitinys (1 Kar 21, 17–29)

    Mirus Nabotui, Viešpaties žodis pasigirdo tišbiečiui Elijui: „Kelkis ir eik pasitikti Izraelio karaliaus Ahabo, kuris savo būstą Samarijoj turi. Jis nuėjo prie Naboto vynuogyno, kad jį užvaldytų. Tu jam pranešk: 'Taip sako Viešpats: Ar žmogžudyste tu tapai paveldėtoju?' Paskui jam paskelbk: 'Taip sako Viešpats: Toj vietoj, kur šunys sulaižė Naboto kraują, šunys laižys ir tavo kraują'“. Ahabas sušuko Elijui: „Tai tu mane suradai, mano prieše?“
    Tasai atsakė: „Suradau tave“. Kadangi tu ryžaisi daryti, kas Viešpačiui nepatinka, tai aš tau atnešiu nelaimę: nušluosiu tavo giminę ir išnaikinsiu iš Ahabo giminės vyriškius iki paskutinio vyro Izraelyje. Kadangi sukėlei man pyktį ir suvedžiojai nusidėti Izraelį, aš taip su tavo namais pasielgsiu, kaip pasielgiau su Nebato sūnaus Jerobeamo namais ir su Ahijo sūnaus Bašo namais.
O Izebelei Viešpats paskelbia: 'Šunys suės Izebelę prie Jezreelio sienų. Kas iš Ahabo šeimos numirs mieste, tą šunys suės, o kas numirs plyname lauke, tą padangių sparnuočiai sules'“.
    Iš tikro nebuvo nė vieno, kuris kaip Ahabas ryžtųsi daryti, kas Viešpačiui nepatinka, nes jį suvedžiojo jo žmona Izebelė. Jis elgėsi itin smerktinai: bėgiojo paskui dievaičius ir sekė papročiais amoritų, kuriuos Viešpats buvo nuvijęs nuo izraelitų.
    Išgirdęs šituos grasinimus, Ahabas persiplėšė savo drabužius, užsivilko ant nuogo kūno atgailos drabužį, pradėjo pasninkauti, miegoti su atgailos drabužiu ir vaikščioti prislėgtas. Tada tišbiečiui Elijui pasigirdo Viešpaties žodis: „Ar matei, kaip Ahabas man nusižemino? Kadangi jis man nusižemino, tai aš neleisiu, kad nelaimė ateitų jau jo dienomis. Tik jo sūnaus dienomis aš užleisiu nelaimę ant jojo namų“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 50, 3–6a. 11. 16)

P.  – Viešpatie, būk gailestingas: esame tau nusidėję.

Pasigailėk manęs, Dieve: tu didžiai gailestingas.
Gerumas tavo beribis – naikinki mano kaltybę.
Grynai nuplauk mano dėmę,
numazgok mano kaltę! – P.

Aš savo kaltybę pažįstu,
man vis akyse mana nedorybė.
Aš tau, tiktai tau esu nusidėjęs:
dariau, ką laikai tu piktybe. – P.

Nuo mano kaltybių nugręžk savo veidą,
visas nuodėmes mano išdildyk.
Išgelbėk nuo kraujo bausmės mane, Dieve, –
o mano vaduotojau Dieve, –
ir aš džiugiai skelbsiu tavo teisumą. – P.

P.  Aleliuja. – Aš jums duosiu naują įsakymą, – sako Viešpats, –
                      kad jūs vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 5, 43–48)

    Jėzus bylojo savo mokiniams:
    „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: 'Mylėk savo artimą' ir neapkęsk priešo. O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti geriesiems ir blogiesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.
    Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, ką gi užsitarnaujate? Argi taip nesielgia ir muitininkai? Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, ką gi ypatingo nuveikiate? Argi to nedaro ir pagonys? Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“.