Pirmasis skaitinys (1 Kar 21, 1–16)

    Pranašo Elijo dienomis atsitiko šitoks dalykas.
    Jezreelietis Nabotas turėjo vynuogyną Jezreelyje, šalia Samarijos karaliaus Ahabo rūmų. Kartą Ahabas užkalbino Nabotą ir jam pasiūlė: „Perleiski man savo vynuogyną! Aš jį daržu padaryčiau; mat jis prie pat mano namų. Už jį aš tau duočiau geresnį vynuogyną; o jeigu tau būtų geriau, už jį pinigais sumokėčiau“. Bet Nabotas atsakė: „Apsaugok, Viešpatie, kad tau atiduočiau tėvų palikimą!“
    Ahabas sugrįžo į savo namus be nuotaikos ir suirzęs, kad jezreelietis Nabotas pasakė: „Aš tau neduosiu tėvų palikimo“. Atsigulė lovon, nusisuko į sieną ir nieko nevalgė.
    Jo žmona Izebelė, įėjusi pas jį, paklausė: „Kodėl tu be nuotaikos ir nieko nevalgai?“ Anas jai papasakojo: „Aš kalbinau jezreelietį Nabotą: 'Perleiski man savo vynuogyną už pinigus arba, jei tau būtų geriau, už jį aš tau duočiau kitą vynuogyną'. Bet jis man atsakė: 'Aš tau neduosiu savo vynuogyno'. Tada jo žmona Izebelė jam tarė: „Tu gi dabar Izraelio valdovas! Tad kelkis, pavalgyk ir būk nuotaikingas! Aš tau įtaisysiu jezreeliečio Naboto vynuogyną“.
    Taigi Ahabo vardu ji parašė laiškų, jo antspaudu juos suantspaudavo ir pasiuntė seniūnams bei vyresniesiems, gyvenantiems kartu su Nabotu mieste. Laiškuose ji rašė: „Paskelbkite pasninką ir liepkite Nabotui užimti pirmą vietą tautos akivaizdoje! O priešais jį pastatykite du nedorėlius! Testoja juodu liudytojais prieš jį ir tesako: 'Tu piktžodžiavai Dievui ir karaliui'. Po to jį išveskite ir užmuškite akmenimis!“
    Miestiečiai, seniūnai ir vyresnieji, gyvenantys kartu su juo mieste, padarė, ką jiems Izebelė buvo įsakiusi – kas buvo parašyta laiškuose, kuriuos ji jiems buvo atsiuntusi. Jie paskelbė pasninką ir liepė Nabotui užimti pirmąją vietą prieš visą tautą. Taip pat atėjo du niekšai ir atsisėdo jam priešais. Juodu stojo tautos akivaizdoje ir paliudijo prieš Nabotą: „Nabotas piktžodžiavo Dievui ir karaliui“. Tuojau jį išvedė iš miesto ir užmušė akmenimis. Po to jie pranešė Izebelei: „Nabotas užmuštas akmenimis, jis nebegyvas“.
    Išgirdusi, kad Nabotas užmuštas akmenimis, kad jis nebegyvas, ji tarė Ahabui: „Kelkis, pasiimk jezreeliečio Naboto vynuogyną, kurio jis tau nenorėjo parduoti už pinigus; Nabotas nebegyvas, jis miręs“. Išgirdęs Nabotą esant mirusį, Ahabas pakilo ir nuėjo prie jezreeliečio Naboto vynuogyno, kad jį pasigriebtų.

Atliepiamoji psalmė (Ps 5, 2–3. 5–7)

P.  – Supraski, Viešpatie, mano dejonę.

Viešpatie, tu mano žodį išgirski,
supraski mano dejonę.
Jautrus būk maldos šauksmui,
O mano Valdove, o mano Dieve! – P.

Tu ne toks esi, Dieve, kuriam nedorybė patiktų.
Nedorėlis tau – ne svečias.
Akiplėša akivaizdoj tavo stovėti negali.
Tu nekenti visų darančių pikta. – P.

Melagiams pražūtį leidi.
Žudikai ir apgavikai Viešpačiui koktūs. – P.

P.  Aleliuja. – Tavasis žodis yra mano žingsniams žibintas,
                      šviesa mano takui. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 5, 38–42)

    Jėzus bylojo savo mokiniams:
    „Jūs este girdėję, jog buvo pasakyta: 'Akis už akį' ir 'dantis už dantį'. O aš jums sakau: nesipriešink piktam žmogui, bet, jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kairįjį. Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo palaidinę, atiduok jam ir apsiaustą. Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi. Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk“.